SKAUDŪS PRISIMINIMAI
*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!
Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.
Renginio vedėja priminė, jog nuo 1940 iki 1953 metų iš Biržų rajono buvo ištremta 4 tūkstančiai žmonių. Tuo metu Biržų mieste gyveno apie 5 tūkstančius gyventojų.
– Iš esmės buvo ištremti visi Biržai. Buvo tremiami patys geriausi žmonės – mokytojai, kunigai, ūkininkai… Buvo išvežti ir tapo banditais, fašistais. Ir grįžusiųjų iš tremties niekas nelaukė. Jiems teko gyvenimus kurti iš naujo, – sakė Irutė Varzienė.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Biržų filialo vadovas, tremtinys Vytautas Linkevičius gimė Sibire. Jis prisiminė, kaip mama pasakodavo apie kažkokią Tėvynę. Iš jos į Sibirą siuntiniais atkeliaudavo fantastiškai skanūs obuoliai. Ponas Vytautas apgailestavo, jog dabartinėje Lietuvoje yra didelis susipriešinimas, jog dabartinė valdžia siekia užgniaužti laisvą žodį.
DVASININKŲ ŽODŽIAI
Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas Jonas Morkvėnas sakė, jog gedulą reikia palikti praeičiai, kad jis taptų viltimi ateičiai. Klebonas priminė, jog birželio 14-oji yra ne tik Gedulo ir vilties diena, bet ir palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio diena. T. Matulionis pusę savo gyvenimo praleido tremtyje. Sugrįžęs į Lietuvą buvo nužudytas. Jis yra sakęs, kad net ir neapykantoje reikia surasti ir nešti viltį tiems, kurie jos neturi.
– Todėl tegu ši diena tampa vilties, dabarties džiaugsmo ir laisvės diena tiems, kurių laisvė yra apribota, – linkėjo klebonas.
Biržų evangelikų reformatų kunigas Rimas Mikalauskas priminė, jog mūsų kraštas yra paženklintas tremtimis. Kunigas sakė, kad iš Lietuvos buvo tremiami katalikai, judėjai ir evangelikai reformatai. Tremtyje visi vieni kitus palaikė. O po tremties sugrįžusiųjų namuose gyveno svetimi žmonės, viskas buvo sugriauta. Reikėjo gyvenimą kurti iš naujo.
– Mane žavi tremtinių stiprybė. Linkiu ir jums sveikatos bei dvasinės stiprybės, – sakė kunigas.
CHORO ATSISVEIKINIMAS
Tremtinių choro „Tremties aidai“ atstovė, tremtinė Danguolė Žiūkienė pranešė, jog choras, gyvavęs tris dešimtmečius, atsisveikina su biržiečiais. Buvo prisimintos Anapilin iškeliavusios šio choro įkūrėjos: Erena Aukštuolienė, Aldona Černiauskienė ir Laimutė Aukštuolienė. Jų atminimą renginio dalyviai pagerbė tylos minute.
Atsisveikindami choristai Artūras, Janytė, Akvilė, Bronius, Onutė, Vidutė ir Danguolė, padedant Kultūros centro muzikantei Jūratei Garnelienei, sudainavo kelias dainas.
Savo kūrybos eilėraštį padeklamavo tremtinė Aldona Joneliūkštienė.
VAIKUČIŲ PASIRODYMAS
Žiūrovus sužavėjo tautiniais rūbais pasipuošę artistai iš „Rugelio“ darželio. Liepa ir Ieva padainavo liaudies dainą, o jų pusbrolis Augustas padeklamavo patriotinį eilėraštį.
Po jų koncertavęs poetas, publicistas, režisierius, rašytojas ir dainius Vytautas V. Landsbergis renginyje pasigedo mokytojų su mokiniais.
– Tačiau kai pamačiau mažiukus artistus, man nučiuožė stogas. Viskas gerai su Biržais – šitie trys spirgai išgelbės pasaulį, – linksmai pasakė artistas.
DAINIAUS PRISIMINIMAI
Vytautas V. Landsbergis prisiminė, kaip iš tremties sugrįžę jo seneliai turėjo valkatauti. Buvo netekę namų, turto. Tad po vieną gyveno pas vaikus, nes abu netilpdavo. Tačiau tremtiniai baisybių apie tremtį nepasakojo. Tada, kai ūkininką senelį atvažiavo išvežti, jis kareivius pavaišino alumi ir samagonu. Todėl kareiviai leido duonos išsikepti, gyvulių pasiskersti. Po kurio laiko į ūkį atvažiavo kitas garnizonas, nes manė, kad ankstesnius kareivius sunaikino partizanai. Tačiau rado kareivius girtus, miegančius. Ir senelio 1947 metais neišvežė. Išvežė tik 1948 metais.
Dainius tarp dainų svarstė apie laimę ir laimėjimą.
– Kai ateina ir užpuola priešas, karą reikia laimėti, – sakė Vytautas V. Landsbergis.
Ir filosofiškai tęsė:
– Tačiau po laimėjimo mes užsimirštame ir pradedame kariauti su savaisiais, tarpusavyje. Kažkokia manija – nugalėti, pažeminti. Tačiau nugalėtieji juk atsikels…
Ir koncerto pabaigoje dainius padainavo:
„O žvaigždė puodynėj, kai vaikai prie stalo, kai rasa ant žolės,
O žvaigždė rugiuose, kai kaimiečiai pavėsy, kai dangus akyse,
O žvaigždė už lango, kai praeivis pavargo, kai virš kelio naktis,
O žvaigždė virš draugo, mano draugas už lauko, mano draugas toli.
O žvaigždė ant sniego, kai nieko nelieka, vien tik žodis atleisk,
Vien žvaigždė puodynėj, vien vaikai prie stalo, o sode obuoliai.
Obuoliai obuoliai obuoliai obuoliai obuoliai obuoliai
Obuoliai obuoliai obuoliai obuoliai obuoliai obuoliai“…
Ir taip gražiai suskambėjo! Prisiminus, kaip dainiaus bendravardis tremtinys Vytautas ką tik pasakojo apie fantastiškus, į Sibirą iš tolimos Tėvynės atsiųstus lietuviškus obuolius.
PABAIGOS SAKINIAI
Gedulo ir vilties dienos minėjimo renginį organizavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Biržų filialas, Biržų muziejus „Sėla“, Biržų 501-oji šaulių kuopa, Biržų kultūros centras. Renginį finansavo Biržų rajono savivaldybė, Biržų LPKTS filialas.
F. Grunskio nuotr.
F. Grunskio nuotr.
F. Grunskio nuotr.
F. Grunskio nuotr.
F. Grunskio nuotr.
F. Grunskio nuotr.
F. Grunskio nuotr.