Biržuose vyksiantis festivalis „Kiemas“ kvies vaikus, jaunimą ir šeimas į spektaklius netikėtose miesto erdvėse, kūrybines edukacijas ir gyvus susitikimus su menininkais. Apie festivalio idėją, ryšį su Biržais ir teatrą regionuose pasakoja festivalio organizatoriai, „No Shoes“ teatro kūrėjai dr. Ieva Jackevičiūtė ir Raimondas Klezys.
*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!
Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.
Dr. Ieva Jackevičiūtė ir Raimondas Klezys – teatro kūrėjai, „No Shoes“ teatro įkūrėjai, jau ne vienerius metus kuriantys spektaklius vaikams, jaunimui ir šeimoms bei organizuojantys kultūrinius projektus regionuose. Jų kūryboje svarbi ne tik meninė kokybė, bet ir gyvas ryšys su žmogumi, bendruomeniškumas, įtraukus ir šiuolaikiškas teatras.
Šią vasarą Biržuose jie organizuoja festivalį „Kiemas“, kuris kvies profesionalų teatrą patirti ne tradicinėje salėje, o įvairiose miesto erdvėse – nuo pilies iki ežero pakrantės. Festivalyje dalyvaus kūrėjai iš Lietuvos ir užsienio, o greta spektaklių vyks ir edukacinė programa „Kiemas Plius“, skirta jaunimui ir bendruomenei.
Apie festivalio idėją, asmeninį ryšį su Biržais ir tai, kodėl šiandien žmonėms vis dar reikia gyvų kultūrinių susitikimų – pokalbis su festivalio organizatoriais.
– Kaip gimė festivalio „Kiemas“ idėja?
Raimondas: Idėja gimė iš labai asmeninės patirties. Pats esu kilęs iš mažo miestelio ir labai gerai prisimenu paauglystę, kai dažnai tiesiog nebūdavo ką veikti. Atrodė, kad kultūrinis gyvenimas vyksta kažkur kitur – didžiuosiuose miestuose. O mažesniuose miesteliuose jaunimas dažnai lieka vienas su nuoboduliu ir labai siauru pasirinkimu. Todėl norėjosi sukurti projektą, kuris parodytų, kad menas gali būti gyvas, įdomus ir prieinamas visiems.
Ieva: Mums teatras visada buvo ne tik spektaklis, bet ir susitikimas. Todėl festivalį kūrėme kaip erdvę, kur žmonės galėtų ne tik ateiti pažiūrėti spektaklio, bet ir patys įsitraukti, susitikti su kūrėjais, kitaip pamatyti savo miestą ir vieni kitus.
– Kodėl pasirinkote būtent Biržus?
Ieva: Biržai mums yra labai artimas miestas. Abiejų mūsų tėvai ir seneliai yra iš Biržų krašto, čia praleidome daug savo vaikystės laiko. Todėl ryšys su šiuo miestu labai asmeniškas.
Raimondas: Norėjosi ne tik sugrįžti, bet ir kurti kažką prasmingo vietoje, kuri mums patiems daug reiškia. Biržai turi labai savitą atmosferą, istoriją, žmones. Atrodė natūralu, kad toks festivalis turi gimti būtent čia.
– Kuo festivalis „Kiemas“ yra ypatingas?
Ieva: Mums svarbu, kad teatras išeitų iš tradicinių erdvių. Todėl festivalio spektakliai vyksta skirtingose Biržų vietose – nuo pilies iki ežero pakrantės. Norisi, kad pats miestas taptų festivalio scenografija.
– Festivalyje vyksta ir edukacinė programa „Kiemas Plius“. Kodėl ji jums svarbi?
Raimondas: Man atrodo labai svarbu jaunam žmogui parodyti, kad jis gali būti ne tik žiūrovas, bet ir kūrėjas. Edukacinės ekspedicijos metu jaunimas dalyvauja dokumentinio teatro, performanso, judesio, scenografijos dirbtuvėse, kalbina miestelio žmones, senolius, renka jų istorijas. Ir tuo pačiu jie iš naujo atranda savo miestą. Labai dažnai vertingiausi dalykai yra šalia mūsų, tik mes jų nebepastebime. Per meną norisi padėti kitaip pažvelgti į savo aplinką, bendruomenę, net į apleistas miesto vietas.
– Kokią reikšmę projekte turi bendruomenė ir miestelio senoliai?
Ieva: Manau, kad svarbu skirtingų kartų susitikimas. Senoliai saugo miesto istorijas, prisiminimus, vietos tapatybę. O jaunimas, kalbindamas vyresnius žmones, atranda labai gyvą ryšį. Kartais atrodo, kad šiandien žmonėms tiesiog trūksta tikro pokalbio ir buvimo kartu.
– Kodėl jums svarbu dirbti būtent su jaunimu?
Raimondas: Todėl, kad jaunas žmogus labai dažnai ieško savo vietos ir autoritetų. Man atrodo svarbu parodyti, kad egzistuoja daug skirtingų pasirinkimų gyvenime. Kartais užtenka vieno susitikimo ar patirties, kad žmogus pradėtų kitaip matyti save. O teatras tam labai tinkamas, nes jis moko jautrumo, klausymo, buvimo kartu. Jauni žmonės labai atvirai reaguoja į meną, jeigu jis su jais kalba nuoširdžiai.
– Kaip atrodo jūsų kūrybinis darbas kartu?
Ieva: Kadangi kartu kuriame jau daug metų, labai gerai pažįstame vienas kitą. Kūryboje daug pasitikėjimo vienas kitu. Mums labia smagu kurti daruge, nes vienas kitą suprantame be didelių diskusijų ir labia labia produktyviai dirbame. Kartu dirbdami padarome milžiniškai daug. Nors, aišku, neišvnegiame ir diskusijų.
Raimondas: Bet dažniausiai tos diskusijos padeda atrasti geresnius sprendimus. Mes labai vienas kitą papildome – vienas labiau mato bendrą viziją ir strategiiją, kitas labai produkltyviai realizuoja idėjas.
– Ką norėtumėte, kad žmonės išsineštų iš festivalio?
Ieva: Norisi, kad žmonės pajustų, jog kultūra gali būti labai artima ir gyva. Kad teatras nėra kažkas tolimo ar nesuprantamo, skirtas tik tam tikrai auditorijai ar dideliems miestams. Mums labai svarbu parodyti, kad menas gali vykti visai šalia — miesto kieme, parke, prie ežero, ir kad jis gali tapti natūralia žmonių kasdienybės dalimi. Taip pat norisi, kad žmonės iš festivalio išsineštų emociją, bendrumo jausmą ir prisiminimą, jog kartais labai svarbu tiesiog sustoti ir pabūti kartu.
Raimondas: Ir kad susitikimai tarp žmonių vis dar yra labai reikalingi. Šiandien daug laiko praleidžiame ekranuose, skubėdami, dažnai net nepastebėdami vieni kitų. O teatras turi ypatingą galią bent trumpam sujungti žmones į bendrą patirtį. Man atrodo, kad tam kartais tikrai nereikia daug — tik noro ateiti, būti atviram ir pabūti kartu. Labai norėtųsi, kad po festivalio žmonės jaustųsi truputį artimesni vieni kitiems ir savo miestui.
No Shoes teatras