Šį sekmadienį švęsime Kristaus kūno ir kraujo šventę – Devintines. Evangelijos žodis mums kalbės apie Eucharistijos įsteigimą: ,,Bevakarieniaujant Jėzus paėmęs duoną sukalbėjo palaiminimą, ją laužė ir davė mokiniams, tardamas: „Imkite, tai mano kūnas!“ Paėmęs taurę, sukalbėjo padėkos maldą, davė jiems, ir visi gėrė iš jos. O jis jiems tarė: „Tai mano kraujas, sandoros kraujas, kuris išliejamas už daugelį. Iš tiesų sakau jums: aš jau nebegersiu vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada gersiu jį naują Dievo karalystėje“ Mk. 14.
Jėzus pasilieka kartu su mumis, kartu su visu pasauliu Švenčiausiame Sakramente. Šiandieną mes galėtume klausti kiek tuo tikime? Ką mums reiškia Eucharistija arba Šventoji komunija? Ir tebūnie šie kausimai retoriniai, atsakykime patys sau sąžiningai ir atsakingai.
Eucharistija (arba Šventosios Mišios, Švenčiausiasis Sakramentas, Šventoji Komunija) yra save dovanojančios ir su mumis visada pasiliekančios Dievo meilės sakramentas. Per Paskutinę vakarienę, Didįjį ketvirtadienį prieš pat kančią, Jėzaus įsteigta Eucharistija yra Velykinis pokylis, Kristaus kryžiaus aukos sudabartinimas – viso krikščioniškojo gyvenimo versmė ir viršūnė. Esame raginami kuo dažniau priimti Jėzų į savo širdis, kaip Tą, kuris sustiprina, paguodžia ir maitina.
Tegul Devintinių šventė, kurią netrukus minėsime būna proga mums visiems iš naujo atrasti ir patirti labai realų Jėzaus buvimą Švenčiausiame Sakramente. Garbinkime Švenčiausiąjį Sakramentą, Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties, tikrąjį Kūną ir Kraują dabar ir visados, ir per amžius. Amen.