1 Kor. 6, 9. ,,Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventovė jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios, kurią gavote iš Dievo.”
Vis laikas nuo laiko atidžiau pažvelgiu į mūsų plačiąją Lietuvos spaudą, televizijų programą, internetą, pasidomiu aktualijomis ir naujovėmis. Ir dažniausiai apima liūdesys, labai gilus liūdesys dėl pateikiamo turinio banalumo ir primityvumo. Labai taikliai šiandienę masinę mediją apibūdino visiems gerai žinomos laidos ,,Mūsų miesteliai“ autorė, žurnalistė Nijolė Baužytė: ,,Šiandieninės televizijos žiūrovas – morališkai ištvirkintas.“ Savo ruožtu dar pridurčiau, šiandienė televizija, internetas ir diduma spaudos leidinių kaip tik įmanoma tvirkina ir niekina žmogų. Norėdamas pamatyti gražų ir prasmingą kino filmą turi gerokai pavargti, nes tokie dažniausiai jau nugulę į aukso fondus. Norėdamas praturtinti save gyvenimo būdo laida, taipogi nemaloniai nustembi, nes aktualiausia kas ir su kuo, kiek kartų ir kaip praleido pirmąją naktį ir tai turi žinoti visa Lietuva. Apie interneto turinio žalą galime kalbėti dar plačiau, jau nuo pat mažų dienų vaikai gali neribotai naršyti ir ieškoti to, kas tinkama ir visiškai netinkama jiems, jų besiformuojančiam organizmui ir protui. Šiandien didžiausias autoritetas jaunam žmogui kompiuteris su savo teikiamu turiniu, nes jis visuomet ištikimai pasiruošęs patarti, bet kokiu reikalu ir neturi gėdos ar moralės jausmų.
Kita vertus, galima kaltinti laidų kūrėjus, režisierius, komercinę televiziją ir spaudą, kodėl šiandieniam žmogui yra kemšami tokie buitiniai ir pigūs dalykai? Bet jeigu nebūtų paklausos, tai nebūtų ir pasiūlos. Štai paklauskime patys savęs, kokias laidas dažniausiai žiūriu, kuo domiuosi interneto platybėse arba kokius laikraščius užsisakau? Pagalvokime ir atsakykime, kuo mane praturtino paskutinis skaitytas straipsnis, girdėta laida ar matytas filmas? Ar tai mane paskatino būti geresniu žmogumi, labiau padėti kitam ir mylėti Tėvynę? Atsakysiu užbėgdamas už akių: visas šis turinys tikriausiai labiau paskatino bambėjimą ir pasipiktinimą viskuo, kas vyksta aplinkui, paskatino rūpintis tik savimi, savęs patenkinimu ir paskatino dar geriau užsirakinėti sandėliukų spynas.
Norėtųsi pasakyti, kad tik mes patys esame atsakingi už tai, ką skaitome, kuo domimės, ką žiūrime ir kokias išvadas sau pasidarome. Tik mes patys atsakingi, ką kaupiame savo širdies lobyne. Ir nors labai sunku, bet dar galime atrasti gerą neskaitytą knygą, kad ir iš aukso fondų, praturtinantį kino filmą, yra nemažai straipsnių ir laidų, kaip žmogui reikia kito žmogaus, kaip reikia mokėti dalintis, kuo turi, kaip mylėti save ir kitus. Apsaugokime save, bet ypatingai savo vaikus, kad jie neaugtų globojami ir formuojami internetinių auklėtojų, kad jie nežaistų ir nebendrautų su virtualiais draugais, bet kad rastų gyvą pokalbį, apkabinimą ir santykį. Nepasiduokime tam bandos jausmui, bet sugebėkime kaupti savyje tai, kas mus džiugina ir turtina, o ne vien tai, kas ,,brukama“ ir populiaru šiandien, nors neteikia prasmės ateičiai.