Per pastarąjį mėnesį Lietuvoje oro pavojaus signalas suskambo ne kartą. Vilniaus apskritis, Utenos rajonas, o savaitgalį net virš Vilniaus stebėtas objektas, kuris vėliau paaiškėjo esąs meteorologinis balionas. Kiekvieną kartą kariuomenė, priešgaisrinės apsaugos tarnybos ir Nacionalinis krizių valdymo centras sureagavo greitai. Tačiau šis pasikartojantis reiškinys kelia klausimą, kurio nebeišvengsime: ar Lietuvos oro gynyba iš tikrųjų apsaugo kiekvieną gyventoją, ir ką turėtume daryti patys, kad nebūtume priklausomi vien nuo valstybės sistemos veikimo greičio.
Per maždaug mėnesį oro pavojus dėl galimų dronų buvo skelbtas mažiausiai tris kartus. Gegužės 20 dieną raudonasis signalas nuskambėjo Vilniaus apskrityje, sustabdytas oro uostas ir traukiniai. Kitą dieną panašus signalas paskelbtas Utenos rajone, o gyventojai raginti skubiai trauktis į priedangas, šįkart suveikus ir perspėjimo sirenoms. Vėliau, jau savaitgalį, virš Vilniaus vėl fiksuotas objektas, dėl kurio laikinai sustabdyta oro uosto veikla, tačiau vėliau nustatyta, kad tai buvo meteorologinis balionas, o ne dronas. Panašūs incidentai per tą patį laikotarpį fiksuoti ir Latvijoje, o Estijoje NATO naikintuvai numušė į šalies oro erdvę įskridusį droną. Vienas incidentas galėtų būti atsitiktinumas, tačiau tokia dažnė rodo aiškią tendenciją, o ne pavienį atvejį.
Ką ekspertai sako apie Lietuvos pasirengimą oro gynybai?
Šie incidentai sukėlė ir viešą diskusiją apie tai, kiek realiai Lietuva pasirengusi rimtesnei grėsmei. LRT televizijos laidoje karybos ekspertai svarstė, kad taikos ir karo meto oro erdvės gynyba iš esmės skiriasi: dabar veikia tik dalis turimų pajėgumų, o didžioji dalis karinės technikos ir personalo liks nepanaudoti tol, kol nebus paskelbta padidinta parengtis ar karo padėtis. Vienas ekspertų priminė, kad net technologiškai pažangiausios valstybės sunkiai pasiekia visišką efektyvumą prieš masinį dronų antpuolį, o buvęs kariuomenės vadas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje viešųjų pirkimų procedūros vis dar per lėtos naujai ginkluotei įsigyti. Bendra ekspertų išvada buvo aiški: jeigu priešas surengtų dešimčių karinių dronų ataką iš karto, didelė jų dalis šiuo metu pasiektų taikinius, nes visapusiška apsauga dar nėra sukurta.
Kaip valstybė reaguoja: investicijos ir nauji ginklai
Valstybės institucijos šią situaciją vertina rimtai ir jau imasi veiksmų. Šalies prezidentas viešai pareiškė, kad Lietuva pasiryžusi numušti oro erdvę pažeidusį orlaivį net ir tuo atveju, jei tam prireiktų brangių raketinių sistemų, nes žmonių saugumas svarbesnis už bet kokią kainą. Krašto apsaugos ministras patvirtino, kad perkami nauji šarvuočiai, ant kurių bus galima montuoti trumpojo nuotolio oro gynybos sistemas, o bendra investicija į šią programą iki 2036 metų galėtų siekti apie pusantro milijardo eurų. Be to, per artimiausius du mėnesius kariuomenė planuoja įdiegti naujus radarus, kurie leis anksčiau aptikti bepiločius orlaivius. Šiuo metu antidronine sistema, galinčia aptikti objektus iki 30 kilometrų spinduliu, jau naudojasi Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, tačiau šalies oro uostai tokios apsaugos kol kas neturi.
Kodėl karas šalia mūsų, net jei šūviai negirdimi
Valstybės saugumo departamento vadovas atkreipė dėmesį, kad saugumo situacija regione ryškiai aštrėja, o karas šalia mūsų reiškiasi ne tik pasienyje, bet ir informacinėmis operacijomis, sabotažu bei kitomis netiesioginėmis grėsmėmis. Kariuomenės atstovai savo pranešimuose paaiškina, kad daugelis dronų incidentų kaimyninėse valstybėse susiję su Rusijos ir Ukrainos karu: elektroninės kovos priemonės, naudojamos abiejų pusių, kartais suklaidina dronų navigaciją, todėl jie nukrypsta nuo numatyto maršruto ir gali atsidurti Lietuvos ar kaimyninių šalių teritorijoje. Kariuomenė pabrėžia, kad standartinė oro gynybos ginkluotė leidžia numušti tokius objektus, tačiau taip pat primena, kad pasiruošimas turi tapti tokiu pat kasdieniu įpročiu, kaip durų užrakinimas išeinant iš namų.
Net ir tobuliausia oro gynybos sistema negali garantuoti, kad kiekvienas objektas bus aptiktas ir sunaikintas per kelias sekundes, o pastarojo mėnesio incidentai tai patvirtino praktiškai. Kol kariuomenė diegia naujus radarus ir stiprina ginkluotę, jūsų šeimos saugumas per tas kelias minutes, kai skamba pavojaus signalas, priklauso nuo to, ką jau turite namuose. Dokumentai, vanduo, maistas, vaistai ir šviesos šaltinis turi būti pasiekiami akimirksniu, o ne ieškomi tuo metu, kai jau reikia skubėti į priedangą. Būtent tam ir skirta 72h išgyvenimo kuprinę, kurioje šie dalykai jau sudėti iš anksto pagal civilinės saugos rekomendacijas, todėl belieka ją pasiimti ir žinoti, kad esate pasiruošę, nepriklausomai nuo to, kiek laiko užtruks oficialus atsakas.
Ką turėtų turėti kiekvieni namai, nepriklausomai nuo to, kas vyksta danguje
Kiekvienuose namuose turėtų būti bent trijų parų atsarga vienam žmogui: geriamas vanduo, ilgai negendantis maistas, būtiniausi vaistai, žibintuvėlis, šilti drabužiai ir dokumentų kopijos. Šis sąrašas nesikeičia, nesvarbu, ar grėsmė kyla dėl drono, audros ar bet kokios kitos ekstremalios situacijos. Jei nenorite pačiam rinkti kiekvieno daikto atskirai, paprasčiausia išeitis yra įsigyti jau paruoštus išgyvenimo rinkinius, kuriuose viskas sukomplektuota pagal oficialias rekomendacijas ir tereikia laikyti namuose ar automobilyje po ranka.
Išvados
Pastarojo mėnesio dronų incidentai parodė, kad grėsmė nebe teorinė, o valstybė į ją reaguoja rimtai: didinamos investicijos, diegiami nauji radarai, stiprinama ginkluotė. Tačiau ekspertų pripažinimas, kad pilnas pasirengimas dar nepasiektas, reiškia vieną paprastą dalyką: kol sistema tobulėja, kiekvienas namų ūkis turėtų pasirūpinti savimi jau šiandien. Tai nereiškia panikos, tik kelių paprastų žingsnių, atliktų ramiai ir iš anksto, kad kitą kartą, suskambus pavojaus signalui, jaustumėtės pasiruošę, o ne priblokšti.
Išgyvenimo rinkinius įsigyti galite: portale 72h.lt arba tel. +370 644 00788.
Užs. 17767