Naujausios
Vitamininga šilauogė puošia sodą
Šilauogės – vertingi ir šiuo metu labai populiarūs augalai. Jų uogose gausu vitaminų, o krūmai puošia aplinką. Kaip sodinti ir prižiūrėti šilauoges, pataria Šiaulių universiteto Botanikos sodo jaunesnioji mokslo darbuotoja Rimanta VAINORIENĖ.
Tinkamiausia – saulėta vieta
Tinkamiausias laikas sodinti šilauoges – pavasaris arba ankstyvas ruduo. Jei sodinama iš vazonėlio, galima sodinti ir kitu laiku, nes šaknys jame jau būna suformuotos. Geriausia sodinti, kol dar neišsprogę lapeliai.
Jei susivėlinote rudenį, geriau šilauogių sodinukų nebesodinti, tik prilenkti prie žemės – paguldyti ir prikasti. Augalą vazonėlyje galima paguldyti ir prikasti net neišėmus iš vazonėlio. Taip žiemai palikti sodinukų stiebai neapšals.
Žiemą šilauogės pasižymi ištverme – iki 25 laipsnių nenušąla.
Pirmais metais po pasodinimo neleiskime šilauogei žydėti, nes ji turi suformuoti stiprią šaknų sistemą ir tinkamus ūglius. Žiedai atima jėgas ir medžiagas, dėl to šilauogė gali augti silpna net kokius trejus metus. Ši taisyklė galioja visiems augalams.
Uogas šilauogės gali sunokinti jau antrais metais. Jei antrametis augalas užmezgė labai daug žiedų, dalį jų, kad kitos uogos būtų kokybiškesnės, patarčiau nuskinti.
Dirvožemio paruošimas
Šilauogės – ilgaamžiai augalai, augantys ir vaisius brandinantys dvidešimt ar trisdešimt metų, todėl reikia atsakingai pasirinkti sodinimo vietą.
Krūmelius patarčiau sodinti saulėtoje vietoje arba pusiau pavėsyje.
Sodinant reikia iškasti maždaug metro skersmens ir pusės metro gylio duobę. Šilauogių šaknys yra paviršinės, todėl svarbiau duobės plotis.
Šilauogėms būtinas rūgštus dirvožemis. Į duobę patarčiau įpilti rūgščių durpių, galima pilti ir perpuvusias pjuvenas arba spygliuočio žievę. Jei dirvožemis sunkus, gerai būtų įberti smėlio.
Supiltą turinį reikia gerai išmaišyti. Puiku, jei įbertumėte šiek tiek sieros miltelių – jie ne tik rūgština dirvą, bet ir ją dezinfekuoja. Sieros miltelių galima užberti ir vėliau – jie rūgštins išoriškai. Svarbu, kad nenudegtų paviršinės šilauogės šaknelės.
Drėgmė ir tręšimas
Šilauogėms svarbi drėgmė. Ypač, kai augalai žydi ir pradeda nokinti uogas. Kad drėgmė neišgaruotų, reikėtų mulčiuoti spygliuočių žieve, šiaudais, durpėmis ar pjuvenomis.
Nors augalas drėgmamėgis, svarbu, kad dirvožemis nebūtų permirkęs.
Tręšti šilauoges reikia saikingai. Pavasarį galima paberti azoto trąšų. Nepadauginti, kad krūmas neišaugtų į lapus ir neužmirštų megzti žiedus.
Geriausia tręšti šilauogėms skirtomis trąšomis, jose yra įvairių mikroelementų.
Fosforu ir kaliu krūmas pamaitinamas kasmet rudenį, kad gerai peržiemotų.
Paliekama iki aštuonių stiebų
Šilauoges būtina genėti kiekvienais metais, išskyrus pirmuosius. Suaugęs krūmas genimas iki šešių ar aštuonių stiebų.
Kiekvieną pavasarį arba vasaros pabaigoje, kai uogos nuskintos, reikėtų išpjauti senesnius stiebus. Palikti tuos, kurie yra maždaug pieštuko storio, sveiki ir nešakoti.
Patarčiau formuoti statų kerą.
Grožiui ir sveikatai
Nuo vieno sveiko ir aprūpinto visomis medžiagomis šilauogių krūmo galima priskinti penkis ar šešis kilogramus uogų. Iš menkesnio – apie tris kilogramus.
Uogos turi daug rūgščių, vitaminų ir antioksidantų, jie neutralizuoja laisvuosius radikalus, skatinančius įvairių ligų vystymąsi.
Šilauoges patarčiau auginti ne tik dėl sveikatos, bet ir dėl grožio. Jų lapai įspūdingi, rudenėjant paraudonuoja.
Užrašė Edita KARKLELIENĖ
Jono TAMULIO nuotr.
TAISYKLĖS: Šiaulių universiteto Botanikos sodo jaunesniosios mokslo darbuotojos Rimantos Vainorienės teigimu, šilauogė – nekaprizingas augalas, tačiau kai kurių sodinimo bei priežiūros taisyklių laikytis privalu.
SODINIMAS: Sodinukus iš vazonėlio, skirtingai negu iškastus lauke, į nuolatinę vietą galima sodinti ir vėliau, nebūtinai ankstyvą pavasarį arba rudenį.
UOGAS: Jei šilauogių krūmas teisingai pasodintas ir tinkamai prižiūrimas, jis gali subrandinti net iki šešių kilogramų uogų.