Geidžiūnų balandininkas: gyvenimas tarp sparnų ir širdies plakimo

Asmeninio albumo nuotr.
Arvydas Kudūkis su keturiais medaliais po balandžių parodos Kelčuose, Lenkijoje.
Senovės tautos balandžius laikė šventais, o tai liudija senovės Egipto hieroglifai ir piešiniai, išlikę iki mūsų dienų. Šventais balandžius laikė ir krikščionybės pirmtakai. Dekoratyvinių balandžių „liga“ serga ir Arvydas Kudūkis iš Geidžiūnų kaimo, šiandien švenčiantis 70 metų jubiliejų. Jo augintiniai dalyvauja renginiuose, parodose, laimi medalius. Apie savo aistrą pašnekovas sako: „Su balandžiu, kaip ir su žmogumi, reikia pabūti, pasikalbėti, paklausyti burkavimo, o gal ir kartu paburkuoti – reikia bendrystės ir abipusio supratimo“.

Kada „susirgote“ balandžių liga ir kaip nutiko, kad susidomėjote balandininkyste?

Oi, seniai tai buvo... Buvau gal 14 metų vaikis, kai namų malkinėje radau balandį. Žinojau, kad Vabalninke yra gal trys balandininkai, ir suieškojau to rastinuko savininką. Nunešiau jam gražinti, o jis man prie to balandžio pridėjo dar vieną, kad būtų pora, ir pasiūlė auginti, papasakojo, kaip jais rūpintis. Aš, aišku, paėmiau. Taip ir prasidėjo.

Geri žmonės Vabalninke buvo – tai ir užkrėtė mane balandžių liga.

Kokios veislės buvo pirmieji Jūsų dovanų gauti balandžiai?

Aukštaičių burbuliai – tada kitokių beveik nebuvo.

Kiek balandžių šiandien karaliauja Jūsų kieme?

Turiu penkių veislių apie 100 balandžių, ir kiekviena veislė turi savo namus – balandines.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/