Lietuviškas vestuvių tradicijas papildo tibetietiški ritualai

Lietuviškas vestuvių tradicijas papildo tibetietiški ritualai

Sulipdyti nugriuvusį trijų aukštų tortą prieš pat vestuvių puotą, akimirksniu nupirkti jaunajam marškinius, o jaunajai – batelius. Tai tik keletas iš daugybės vestuvių planuotojai Sandrai Olšauskienei tenkančių užduočių. Daugiau nei šešerius metus šiaulietė rūpinasi, kad vestuvių šventė būtų idiliška iki smulkmenų.

Simona SIMONAVIČĖ

simona@skrastas.lt

Darbas prasideda vakare

– Kaip atsidūrėte tokiame neįprastame versle?

– Mintis būti vestuvių planuotoja galvoje kirbėjo jau vaikystėje, pamačius romantinę komediją apie vedybų planuotoją. Viskas ėmė rutuliotis organizuojant savo vestuvių šventę. Po metų tuokėsi daug draugų, jiems padėjau dekoruoti, ruošti scenarijų, dienos planą. Pamačiau, kad Šiaulių apskrityje renginių ir vestuvių planuotojų trūksta.

– Sudėtingiausia buvo organizuoti savo pačios šventę?

– Gyvenime esu labai smulkmeniška ir reikli. Kaip tik sudėtingiau organizuoti ne savo pačios, o kitų vestuves.

Svarbu išsiaiškinti žmonių lūkesčius, šventės viziją, norus. Daug laiko praleidžiu su jaunavedžiais bendraudama „Skype“ nuo 20 iki 2–3 valandos nakties. Didžioji dalis, apie 90 procentų, jaunavedžių yra lietuviai, gyvenantys užsienyje.

Pasitaiko, kad planuoji šventę visus metus, visur sumokami avansai, o likus dviem - trims mėnesiams jaunavedžiai išsiskiria.

– Kaip atrodo vestuvių planuotojo darbas? Jūs pasirūpinate visuo nuo A iki Z?

– Rūpinuosi visomis, iš pirmo žvilgsnio, mažomis smulkmenomis, bet jos svarbios visumoje.

Pradžioje susikuriame bendrą šventės viziją, tematiką, tuomet siunčiu dekoracijų pavyzdžius.

Vestuvių planavimo kaina yra 10 procentų nuo vestuvėms skirto biudžeto, į tai neskaičiuojant jaunųjų atributikos – kostiumo, suknelės, žiedų. Bendrai darome sąmatą, viską smulkiai skaičiuojame nuo gėlių iki žvakių. Vidutiniškai vestuvėms jaunieji išleidžia apie 25–30 tūkstančių litų.

Vestuves įmanoma suorganizuoti ir per mėnesį, bet tai labai sudėtinga. Jau ir prieš pusmetį visi populiaresni paslaugų teikėjai būna išgraibstyti.

Fejerverkai mažiau populiarūs

– Ar per laiką keičiasi jaunavedžių noriai, šventės vizijos?

– Vieni nori labai tradicinių vestuvių, kiti – kaip tik kuo mažiau tradicijų. Dabar populiarėja išvažiuojamosios ceremonijos, kur civilinės metrikacijos darbuotojas atvyksta į pasirinktą vietą. Daugėja norinčiųjų susituokti gamtoje, kad svečiams nereikėtų papildomai važinėtis.

Važiavimas atskirai fotografuotis į gamtą pamažu keičiasi. Įsivaizduokite, jei jaunavedžiai nuo 11 valandos ryto išvažiuoja, apie 6 valandas keliauja po kitas vietas, miestus, dvarus – tai labai išvargina. Jie grįžta į šventę nuvargę, nieko nebenori.

Stengiamės, kad viskas būtų suburta aplink – fotosesiją organizuoti prieš ceremoniją arba tam skirti porą valandų, įrengti specialią vietą fotografuotis.

Tradicinio prie nuometo prisegto rūtų vainikėlio beveik nebėra, nebent to reikalauja kunigai. Išlieka lietuviška tradicija – tėveliai jaunuosius sutinka su duona ir druska, šeimos židinio įžiebimas. Kartais židinį keičia gintaro dulkės. Šiemet turėjome tik vienerias visiškai tradicines lietuviškas vestuves su visais papročiais.

Daugiausiai jaunavedžiai atsisako stalo užsėdimo. Jei jo vis dėlto nori, pateikiame šiek tiek kitaip, dekoruojame stalą lauke.

Jaunosios puokštės metimas kartais modifikuojamas – meta nebe puokštę, o užrištomis akimis ją įteikia kažkuriai iš pamergių. Jaunikis nebemeta keliaraiščio, bet dėžutę su į ją įdėtu žiedeliu.

Naujesnė tradicija – iš Tibeto atėjęs paprotys – smėlio ceremonija. Rečiau užsakomi fejerverkai, ugnies žibintai. Dabar daugelyje vestuvių jaunieji pageidauja ugnies fakyrų. Fejerverkus keičia lazerių šou, gintaro dulkės.

– Kokių kurioziškų situacijų nutinka vestuvėse?

– Dažnai tenka važiuoti į parduotuvę nupirkti jaunajam baltinių, nes neįsideda atsarginių, arba nuotakai – žemais kulniukais batelių. Yra buvę, kad 1 valandą nakties pritrūko vandens.

Pasitaiko, kad sugenda kokių paslaugų teikėjų automobiliai ar fotografai neranda vietos. Yra buvę, kad muzikantai ne į tą Burbiškių dvarą nuvažiavo, nes dar vienas yra Kauno rajone.

Neseniai teko 24 poroloninius 2 metrų ilgio ir metro pločio čiužinius vienai pačiai sunešti iš vieno viešbučio pastato į kitą, kepinant 36 laipsnių karščiui.

Šiemet jaunikis pats vežė trijų aukštų tortą. Atidarom dėžę, o ten du aukštai nugriuvę. Prašiau, kad kepėja važiuotų į vietą, tvarkytų, keistų, keptų, puoštų...

Būname šventėje nuo ryto iki pat 2–3 valandos nakties, o iš ryto vėl važiuojame. Yra buvę, kad grįžau gal 4 valandą nakties, o jaunikis jau 6.30 skambino ir už pusvalandžio buvau sodyboje.

Ne veltui vestuvių planuotojo darbas yra įtrauktas į dešimt pavojingiausių sveikatai. Jaudulio patiriame per kiekvieną šventę.

– Ar pasitaiko nuotakų siaubūnių, kurias rodo TV laidose?

– O kur jų nepasitaiko? Bet tai mano darbas, bendrauju su žmonėmis taktiškai. Per metus susibendraujame, viską apie juos žinau – kuo užsiima, net kokiomis ligomis sirgo.

Vestuvių planuotojo darbe reikia daug psichologijos žinių, greitos reakcijos stresinėse situacijose.

Šiauliečiai mėgsta ryškias spalvas

– Kokios vestuvių dekoracijų tendencijos vyrauja?

– Neįmanoma padaryti tokių pat švenčių, nors kartais jaunavedžiai, pamatę mūsų dekoruotų švenčių nuotraukas, sako, kad nori to paties. Visuomet stengiamės padaryti individualiai.

Daugiausiai dirbame Šiaulių apskrityje. Atkreipiau dėmesį, kad šiauliečiai nori daugiau ryškių spalvų, dekoracijų. Jaunavedžiai iš Vilniaus,Trakų prašo pastelinių spalvų.

Populiarumo nepraranda drugelių, širdelių tema. Mažiau populiarūs balti balandžiai. Juos nuomojame nebent fotosesijai, bet tuomet – povinius, dekoratyvinius. Mes siūlome vietoje balandžių paleisti ir gyvus drugelius.

Dabar ant saldaus stalo šakočių, grybukų stengiamės nedėti, paliekame juos antrai dienai. Šakočius keičia keksiukai, "popsiukai", spalvoti pyragaičiai.

Beveik visose vestuvėse būna dovanėlės svečiams: įvairiai įpakuoti saldainiukai, prancūziški sausainukai, arbatėlės. Prie jų pridedame vardo korteles su padėka.

Vestuvėse retai pasitaiko vadinamasis lauknešėlis, kuris būdavo populiarus anksčiau. Stengiamės apskaičiuoti maistą tiksliai, kad jo neliktų.

– Į ką svarbiausia patartumėte atkreipti dėmesį pačiam organizuojant vestuves su nedideliu biudžetu?

– Svarbiausias dalykas – susirasti patyrusius, gerų atsiliepimų turinčius paslaugų teikėjus. Reikėtų mažiau skaityti įvairių mergaitiškų forumų, nes ten vargu ar galima rasti kažką patikima. Dažnai sulaukiame užklausų parekomenduoti floristus.

Įvairioms paslaugoms sutaupo tie, kurie daro vestuves ne savaitgalį.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

PLANUOTOJA: Šešerius metus vestuvių planuotoja dirbanti Sandra Olšauskienė sako, jog šiame darbe reikia daug psichologijos žinių, greitos reakcijos stresinėse situacijose.

Asmeninio archyvo nuotr.

GAMTA: Jaunavedžiai vis dažniau nori susituokti gamtoje.

DETALĖS: Vestuvių šventės vieta papuošta stilizuotais narveliais.

LEVANDOS: Nuotakos pageidavimu, vestuvėse vyravo levandų spalva.

DEKORAS: Vestuvių planuotoja daug dėmesio skiria temą atspindinčiam švenčių dekorui, detalėms. Nuotraukoje – krikštynų saldusis stalas.

JUBILIEJUS: 40-mečio proga vyrui surengtas siurprizas – gimtadienio šventė. Dekoras buvo paskirstytas į 3 dalis . Pirmoji prisimenant „Nerūpestingą vaikystę“, 2-oji menanti paauglystės laikus, 3-oji – šiandieną.