Naujausios
Ateities namai jau po dešimt metų?
Kaip atrodys ateities namas? Kaip šiltinti daugiabučius, kokį statyti individualų namą, kas yra pasyvus, ir kas nulinės energijos namas, kaip atrodys netolimos ateities statiniai? Apie tai „Šiaulių kraštas“ kalbėjosi su daktare Audrone Endriukaityte, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Architektūros inžinerijos katedros docente.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
— Kokios šviežiausios naujienos statybų sektoriuje?
— Visai šviežiai, gruodžio mėnesį, priimtas ES nutarimas išplėsti energinio naudingumo direktyvą reikalavimu, kad nuo 2020-ųjų metų pastatai būtų artimi nulinės energijos pastatams. Tai yra daugiau, negu pasyvūs namai. Kitaip tariant, tai pasyvūs namai, kuriuose naudojami dar ir atsinaujinantys energijos šaltiniai (saulės, vėjo energija), tad antrinės energijos pastatas naudotų visai mažai arba iš viso jos nenaudotų.
— Jūs su projekto partnerių grupe suprojektavote pirmąjį Lietuvoje pasyvų namą, kuris neseniai buvo pristatytas suinteresuotai visuomenei. Papasakokite, kuo pasyvus namas skiriasi nuo įprasto, kur link suka pasaulis ir ką mes turėtume žinoti?
— Didžiausią pasyvių namų statybos patirtį turi Austrija ir Vokietija. Man pačiai daugiau teko lankytis Austrijoje, kur mačiau ir pasyvią parduotuvę, ir pramogų salę, ir vaikų darželį, ir pasyvią bažnyčią.
Pati pasyvaus namo idėja yra paprasta: jei žiūrėsime į šiandieninius mūsų pastatus kaip į kiaurą statinę (nebūtinai ten turi būti plyšių, pačios mūsų sienos yra tokios laidžios šilumai, kad jos yra „kiauros“), kuri išleidžia visą vandenį (tai yra šilumą), tai mūsų tikslas pagaminti tokią statinę, iš kurios vanduo neištekėtų, ar jo ištekėtų labai nedaug, o mes tik truputį papildytume.
Pasyvus namas yra toks šiltas, tokiomis apšiltintomis sienomis, kad energijos sąnaudos kvadratiniam metrui apšildyti yra ne didesnės, negu 15 kwh metams. Palyginti, mūsų individualių namų rodikliai yra apie 100 kwh/kv.m, o apie senos statybos daugiabučius net nekalbu.
Yra nustatyta, kad pastatai naudoja daugiau, kaip 40 procentų pagamintos energijos. Iš tiesų tai įspūdingi skaičiai, kai pradedame galvoti apie energijos taupymą. Kad nepriklausytume nuo kitų šalių, mes turime pirmiausiai galvoti, kaip susimažinti energijos sąnaudas.
— Galimybė taupyti energiją yra labai aktuali tema šiuo metu, kai žmonės gauna per 1000-čio litų sąskaitas už šildymą. Papasakokite, kaip statyti naują namą, ir ką daryti, jei gyvenate sename daugiabutyje? Nuo ko pradėti?
— Iš tiesų tiems, kas ketina statytis naują namą, reikėtų galvoti apie pasyvų ar bent jau artimą pasyviam namą. Pradėti reikėtų nuo bene svarbiausio — architekto vaidmens. Pasyviam namui svarbu ne tik sienų storis, bet ir kaip tą namą pasuksi, nes toks namas gyvena ir iš energijos, kurią gauna iš saulės.
Pasyvaus namo šildymo sezonas gerokai sutrumpėja, ir kai tik ima šildyti saulė, pasyvus namas pasirengęs šilumos pritekėjimui pro langus?
— Ar pasyvaus namo langai gali būti dideli, ar geriau maži?
— Mitas, kad pasyvūs namai turi būti be langų ar mažiukais langais. Mes savo pavyzdžiu įrodėme, kad langai gali būti dideli, nes saulės pritekėjimas per langus yra didesnis negu šilumos nuostoliai per juos. Žinoma, turi būti atitinkami pasyviems namas sukurti ypač energiškai efektyvūs mediniai langai.
Labai svarbu teisingai pasukti namą, tinkamai panaudoti stogelius ir pavėsines, nes jei didelius langus orientuosime į pietus, vasarą perkaisime.
Pasyvus namas — pirmiausia komfortas, kai žiemą šilta, kaip prie lauko sienos gali statyt vaiko lovą, ir kai nėra jokių temperatūrų perkryčių prie sienos ar lango, kai nesijaučia skersvėjų ar traukimo. Vasarą pasyviame name yra gaivu ir vėsu.
— Kokie dar, be kokybiško projekto, specialūs reikalavimai pasyvaus namo statybai?
— Ne mažiau svarbu tinkamas ir kokybiškai patikimas statybininkas, šildymo ir vėdinimo specialistas, konstruktorius ir ketvirtas asmuo, skaičiuojantis šilumos nuostolius. Ir svarbiausia, kad tas ketvertukas dirbtų labai glaudžiai tarpusavyje susikabinę.
— Kokie pasyvaus namo šildymo šaltiniai?
— Idėja ta, kad pasyviam namui įprasto šildymo nereikės. Tiek kiek jam reikia energijos šildymui, tokį energijos kiekį gali pateikti specialus pasyviems naudojamas rekuperatorius. Be to, energija, kurią skleidžiame mes patys, plaukų džiovintuvas ar lygintuvas yra irgi pastato šildymo dalis. Žinoma, tokiais atvejais, kai lauke laikosi minus 20, reikalingas rezervinis šildymas. Rezervinis šildymas yra minimalus. Pavyzdžiui, mūsų eksperimentiniame name Gulbinuose visu namo perimetru pravestas piršto storio vienas vamzdelis. Jis gali būti šildomas elektra, dujomis ar kieto kuro katilu.
— Ar įmanoma siekti pasyvaus namo standartų, jei gyvename seniau pastatytame individualiame name ar daugiabutyje?
— Individualiame name to pasiekti lengviau, bendrijoms sudėtingiau. Aš iš tiesų labai bijau, kad mes dabar renovuosim namus, o po penkiolikos metų renovuotus reikės renovuoti naujai. Teko pastebėti, kad renovavimo kainą bandoma atpiginti netgi mažinant šilumos izoliacijos storį. Tai absurdas. Geriau jau šiltinti vieną sieną per metus, bet kaip reikiant. Tačiau bendrijoms tai sudėtinga.
Šiltinant reikėtų galvoti apie rimtą sprendimą šiltinti kaip galima daugiau — tai reiškia storiau, be to, reikia susižiūrėti cokolius, iškelti langus į išorinę šilumos izoliacijos dalį, yra ir kitų sprendinių... Tai, atrodytų, smulkmenos, bet jos daro didelius šilumos nuostolius.
Kalbant apie pastatų renovaciją, reikia galvoti apie vėdinimo sistemą. Iki šiol vėdinimas vykdavo per nesandarius langus, o pakeitus juos plastikiniais, daugelyje būstų dėl neišspręsto vėdinimo klausimo ėmė kauptis drėgmė.
— Kiek brangiau kainuoja pastatyti pasyvų namą negu įprastą?
— Statydami namą Gulbinuose turėjome tikslą paskaičiuoti tai ir gavome rezultatą: 11 procentų brangiau. Tai tikrai nedidelis skirtumas.
Labiausiai pasyvus namas brangsta dėl specialių langų, didesnių šilumos izoliacijos storių ir rekuperatoriaus. O pinga dėl to, kad nėra šildymo sistemos ir pastatas šildomas beveik vien rekuperatoriumi.
— Nulinės energijos direktyvos numatytos jau nuo 2020-ųjų metų, taigi, liko dešimtmetis. Kaip manote, už kiek laiko Lietuva pradės statyti pasyvius ar nulinės energijos namus?
— Manau, kad labai greitai. Kai prieš pat krizę pradėjome kalbėti apie pasyvų namą, kilo pakankamai didelis investuotojų susidomėjimas. Norėta statyti ir pasyvius komercinius pastatus, ir daugiabučius. Tačiau dabar viskas sustojo, nes statybų segmentas iš viso beveik nejuda. O iš privačių asmenų per paskutinius metus gauname daug skambučių — gal jie statysis ne visada pasyvius, bet bent jau energiškai aktyvius namus. Manau, žmonės sujudės ir imsis kokių nors sprendimų greičiau, negu valdžia. Nes žmogus nori teisingai investuoti dažnai į didžiausią viso gyvenimo turtą.
PATARIMAS: Planuojantiems statybas Audronė Endriukaitytė pataria galvoti apie pasyvų ar bent jau artimą pasyviam namą. O daugiabučių gyventojams svarbu netaupyti šilumos izoliacijos sąskaita, kad po penkiolikos metų vėl nereikėtų renovuoti renovuoti namų.
Jono TAMULIO nuotr.