Mokytojos Rimos Briedienės vardo retas jaunesnis biržietis nėra girdėjęs. Dailės mokytoja metodininkė trisdešimt metų moko vaikus dailės paslapčių. Gerą dvidešimtmetį ji kuria nuostabias dekoracijas Biržų „Atžalyno“ pagrindinei mokyklai. Savo profesionalumu mokytoja įkvepia mokinius nebijoti išlaisvinti kūrybiškumo – ieškoti, pažinti ir mėgautis.
Kūrybiniame chaose slepiasi meno mūzos
Dailės mokytojos kabinetas – pilnutėlis įvairiausių reikalingų daiktų, tvyro kūrybinis chaosas, dažų ir popieriaus kvapas. Spintose, ant spintų, ant sienų – darbai darbeliai. Ant į ilgą eilę sustumtų mokyklinių stalų – eskizai, teminės knygos…
Mokytoja R. Briedienė nusijuokia, kad mokinių atostogos – trumpas atokvėpis po intensyvaus darbų maratono. Ji atsikvėps savaitėlę, pasiklausys neįprastos tylos klasėje ir vėl kibs į darbus. Juk Velykos atrieda atidunda…
Apžiūrime mokinių paveikslus ant sienų. mokyklos erdvėse – koridoriuose, holuose – jie visai nevaikiški, tokie išraiškingi, tikslūs, spalvingi ir… tarsi trimačiai. Piešiniuose viskas „sudėliota“ spalviškai, kompoziciškai labai skoningai.
Iš kur tas daugiaplaniškumo įspūdis, tarsi žiūrėtum 3D paveikslą? Mokytoja nusijuokia: „Tai – technikos klausimas. Yra skirtingos darbo technikos, spalvos, kompozicija. Mokomės kompozicinių sistemų, pagrindų – pirmas planas, antras planas… Šilta spalva pirmame plane, šalta spalva antram plane… Didelis daiktas pirmasis, daiktas dengiantis daiktą… Visa tai sukuria bendrą vaizdą, įspūdį, nuotaiką piešinyje“.
Mokytoja pastebėjo, kad šiuolaikiniai vaikai nelabai mėgsta abstrakcijų, išreiškiančių nuotaikas, jiems tai yra „nesąmonė“. R. Briedienė taip pat atkreipė dėmesį, kad vaikas, kurdamas piešinį, turi jausti estetinį pasigėrėjimą savo darbu.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com