Ar nepakiš kojos kultūros paveldo statusas?
Ši savaitė – paskutinė, kai gyventojai gali dalyvauti apklausoje ir pateikti nuomonę dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, kuriame kadaise veikė vaistinė, su priklausiniais. Valdininkai tikisi sulaukti idėjų, kaip panaudoti liūdnai atrodantį pastatą su ūkiniais statiniais, kiemo rūsiu ir šuliniu.
Beje, statinys ir kiemo rūsys yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Prie buvusios vaistinės suformuotas 0,2932 ha valstybinės žemės sklypas. Žemės naudojimo paskirtis – konservacinė, naudojimo būdas – kultūros paveldo objektų žemės sklypai.
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų Biržų filialo, vadovaujamo Armandos Šimaitės, nariai praėjusią savaitę specialiai rinkosi svarstyti šio klausimo, tačiau suabejojo, ar išties pasiūlymai bus išgirsti. Kitas opus klausimas – ar kultūros paveldo statusą turintis statinys nepakiš kojos investicijoms ir įveiklinimui. Juk paveldo saugotojai kelia didesnius reikalavimus tokių objektų remontui. Tačiau, anot A. Šimaitės, svarbiausias verslininkus vienijančios organizacijos tikslas – tapti patariamuoju balsu, kuris turi būti išgirstas.
Turizmui, amatams ir jaunimui
„Tai galėtų būti amatininkų namai, kuriuose susiburia visi, užsiimantys amatais – ir mezgantys, ir piešiantys, ir kitus rankdarbius darantys. Žmonės galėtų ten darbuotis, veiktų darbų parduotuvėlė, vyktų edukacijos vaikams. Tuo pačiu jaunimas galėtų ateiti, susipažintų su amatais, gal ir patys veiklų sugalvotų”,- viziją išsakė įmonės „GR Art“ savininkas Giedrius Čepaitis.
Pačeriaukštės bendruomenės vadovė Edita Čepokienė pareiškė, kad savivaldybė panašų projektą jau įgyvendino – amatų centras buvo įsteigtas ir penkerius metus veikė Kirkiluose. Ten investuota solidi suma, tačiau dabar tas pastatas tuščias. „Bet tai – bloga patirtis. Matyt reikėjo kitaip organizuoti veiklą, o ir vieta nepatogi, nutolusi nuo miesto centro”,- nepasisekusio projekto Kirkiluose priežastis vardijo verslininkai.
E. Čepokienės nuomone, „miega” ir Vabalninko amatų namai. „Ten galima pinti iš šiaudų, velti vilną, lieti žvakes… Tačiau aktyvios veiklos nėra. Taip sakau, nes galvoju, jog vėl investuoti į amatų namus Biržų mieste – per daug rizikinga. Savivaldybė sakys, kad vėl reikės daug pinigų, už kuriuos įrengs gražias patalpas, bet jeigu veiklos taip ir „neužsikurs”? Todėl aš turiu kitą pasiūlymą. Kalbėjau su Biržų turizmo ir verslo informacijos centro darbuotojais – jie seniai laukia ir tikisi turėti erdvesnes patalpas savo veiklai. Taip pat reikia erdvės jaunimui, nes Biržuose trūksta jiems vietos, kur galėtų susirinkti. Galėtų stovėti biliardo stalas, keli kompiuteriai… Nes dabar jaunimo būrimosi vietos – automobiliuose, aikštelėse ar net laiptinėse”,- kalbėjo E. Čepokienė.
Ji pripažino, kad Biržuose yra vadinamieji jaunimo namai, bet ten renkasi tik pagal sąrašą, į kurį gali patekti tik turintys socialinę atskirtį, nes tokios finansavimo sąlygos.
Virtuvėlė, dirbtuvėlės, o gal… vaistinė
Kaimo turizmo verslą turinti Alė Podėnienė pasisakė už tai, kad „Baltosios vaistinės” patalpose galėtų veikti dirbtuvėlės – ten pat būtų organizuojamos edukacinės veiklos, jaunimas galėtų švęsti gimtadienius, būtų įrengta virtuvėlė.
Jai pritarė ir buhalterines paslaugas teikiančios įmonės savininkė Jurgita Čeponienė, kurios žodžiais, rajone yra nemažai rankdarbių gamintojų, kurios mielai sutiktų šio amato išmokyti kitus, tačiau trūksta tinkamos vietos susiburti. „Kodėl negalėtume sujungti šių veiklų: turizmo centro, edukacijų salės ir erdvės jaunimui? Manau, ten viskas tilps”,- svarstė J. Čeponienė.
Kad jaunimui reikia erdvės bendravimui su verslininkais, gal kabineto verslo susitikimams, pritarė ir A. Šimaitė.
Buvo minčių buvusiame „Baltosios vaistinės” pastate bent nedidelį kambarėlį skirti muziejui, kuris bylotų apie kadaise čia veikusią vaistinę. Tačiau suabejota, ar atsirastų eksponatų, nes tame pastate įrengus socialinius būstus, jie ilgainiui visiškai nugyventi.
Jaunimas bėga iš Biržų: ką mums čia veikti?
Jeigu nebus atsižvelgta į verslininkų pasiūlymus, anot UAB „Biržų alus” atstovo Domanto Čirvinsko, ir nebus iniciatyvų, tai palikus viską savivaldybei, sugrius buvusios vaistinės pastatas. „Taip jau yra, todėl ir sakau tiesiai”,- pareiškė Domantas. Jis siūlė pagalvoti apie sporto erdvės įrengimą minėtame pastate, kad tiek jaunimas, tiek vaikai turėtų galimybę dviratį paminti, treniruokliu pasimankštinti…
„Svarbiausia, kad yra sėkmingų tokių pavyzdžių ir ne tiek svarbu, kiek jaunimas ten sportuotų, bet svarbu, kad susirinktų pabendrauti, o ne gatvėmis šlaistytųsi. Gal per vietos bendruomenėms skirtą finansavimą pavyktų įrengti tokią erdvę. Kai jaunimas turės galimybę rinktis – sportuoti, kažką meistrauti ar išsivirti arbatos – tada ir sueis iš gatvių”,- mintimis dalinosi D. Čirvinskas. Jis, bendraudamas su jaunimu, ne kartą girdėjo, jog sulaukę pilnametystės, jaunuoliai išvažiuos iš Biržų, nes čia nėra ką veikti.
O gal skelbti aukcioną ir parduoti?
Buvo ir kitų idėjų, kaip panaudoti buvusios vaistinės pastatą – išnuomoti privačiam verslui. „Jeigu pati savivaldybė neinvestuos, tai gal atsiras verslininkas, kuris sugalvos veiklą ir suremontuos tą pastatą. O gal tik dalį jo perims valdyti. Dar vienas variantas – surasti koncesininką, kaip daro kitos savivaldybės”,- galimus variantus vardijo verslininkai.
„Įrengti erdves tik edukacijai – pinigai, paleisti vėjais”,- suabejojo verslininkas Mindaugas Balčiūnas, pats užsiimantis mažmeninė prekyba ir patalpų nuoma.
„Gal tikrai vertėtų pirmiausia pastatą siūlyti parduoti vietiniams verslams, o jeigu nebūtų norinčių, skelbti aukcioną”,- neatmetė galimybės verslo atstovai. Gal būtų galimybė verslui ir bendruomenei kurti bendrą veiklą, finansavimą gaunant per Vietos veiklos grupę, tačiau tai vėlgi rizikingas žingsnis, nes pastatas – kultūros paveldo, o verslas neinvestuos nežinodamas atsipirkimo. Kita problema – reikiamų darbuotojų stygius, nes, kaip pastebėjo autoserviso savininkas Gediminas Vadopalas, autoremontas tampa sezoniniu, nes labai trūksta autošaltkalvių.
Biržų aeroklubo vadovas Darijus Atkočiūnas atkreipė dėmesį, kad greta „Baltosios vaistinės” veiks prekybos centras „Lidl”, kuris taps traukos centru, todėl ir buvusioje vaistinėje galėtų veikti vaistinė, kokybiškų rūbų ir suvenyrų parduotuvė… Tokius jis girdėjo kaimo žmonių pasiūlymus.
Idėjos pateiktos, reikia laukti sprendimų
Biržų verslo bendruomenė, atstovaujama Prekybos pramonės ir amatų rūmų Biržų filialo, pateikė savivaldybei pasiūlymus dėl pastato įveiklinimo.
„Verslo bendruomenė vieningai sutaria, kad „Baltoji vaistinė“ neturėtų būti vertinama tik kaip nekilnojamasis turtas pardavimui. Tai istoriškai ir kultūriškai reikšmingas objektas, turintis didelį potencialą tapti gyvu, miesto bendruomenei ir svečiams atviru traukos centru. Todėl siūloma pastatą renovuoti ir pritaikyti mišrios paskirties visuomeninėms bei ekonominėms veikloms, išsaugant jo istorinį identitetą”,- kalbėjo A. Šimaitė.
„Baltosios vaistinės“ koncepcija – bendruomeninė erdvė, apjungianti edukacinę ir kultūrinę veiklas, taip pat vienijanti amatininkus ir kūrėjus, verslo ir bendruomenių atstovus, nepamirštant turizmo informavimo ir miesto reprezentavimo paslaugos, o svarbiausia – nepamirštant jaunimo užimtumo.
„Biržų verslo bendruomenė yra pasirengusi dalyvauti tolimesnėse diskusijose, teikti idėjas, dalyvauti darbo grupėse bei prisidėti prie galimų partnerystės modelių, siekiant rasti geriausią sprendimą „Baltosios vaistinės“ ateičiai”,- teigė A. Šimaitė.
Lūkesčių būta ir anksčiau
Daug lūkesčių dėl minėto pastato įveiklinimo būta ir 2019-aisiais. Tuometinis rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas Vilniuje susitiko su tuometiniu Aplinkos ministerijos ministru Kęstučiu Mažeika.
V. Jareckas ministrui išsakė problemas, kurios kyla rengiant planavimo dokumentus ir statinių techninius projektus regioninio parko teritorijoje. Priminta, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba neatsižvelgė į savivaldybės pasiūlymus, pateiktus 2017 metų rugsėjo 29 dieną. Nors K. Mažeika žadėjo spręsti problemas, akivaizdu, kad niekas nepasikeitė.
Dėl galimybės tvarkyti ir visuomenės poreikiams pritaikyti „Baltosios vaistinės” pastatą, kalbėta ir su VĮ Lietuvos paminklai direktoriumi Vydmantu Drumsta.
2019 metų liepos mėnesį rajone lankėsi „Lietuvos paminklai“ laikinai projektavimo tarnybos vadovo pareigas einanti Viltė Janušauskaitė. Viešnia apžiūrėjo seniausią išlikusį Biržų miesto pastatą ir šalia jo esantį XVII a. rūsį su kryžminiais skliautais. Vadinamoji „Baltoji vaistinė“ po 2015 metais kilusio gaisro buvo nenaudojama ir avarinės būklės. VĮ „Lietuvos paminklai“ specialistai pažadėjo parengti ekspertizę bei numatomų tvarkybos darbų sąmatą. Remdamasi šiomis išvadomis, savivaldybė planavo teikti paraišką dėl pastato kultūros vertybės išsaugojimo darbų projekto parengimo finansavimo.
Gal keitėsi valdžios, gal nuomonės, bet „Baltoji vaistinė” per tą laiką dar labiau sunyko ir dabar ji nei balta, nei panaši į vaistinę…
Ypatingas pastatas su savo istorija
Galima sakyti, kad yra unikali proga pateikti savo vizijas ir pasiūlymus, kaip šis istorinis kompleksas galėtų būti atgaivintas ir tarnauti bendruomenei.
Remiantis istoriniais šaltiniais, dabartinėje vietoje pastatai stovėjo nuo pat Biržų kūrimo. Yra pagrįstų prielaidų, kad šis pastatas siejamas su garsiuoju fortifikatoriumi Adomu Freitagu Torūniečiu, asmeniniu Jonušo Radvilos gydytoju, pakviestu prižiūrėti Biržų tvirtovės atstatymo darbų. Dėl šios priežasties pastatas nuo XVII amžiaus vadintas Aptieka arba Baltąja vaistine.
Be paties mūrinio pastato, kuris XX a. pradžioje buvo vienas iš reprezentacinių miesto simbolių, komplekse yra ir unikalus XVII a. dviejų patalpų požeminis statinys – rūsys, išsiskiriantis molio plytų laiptais, arkiniu įėjimu, cilindriniais ir kryžminiais skliautais, liudijančiais apie renesanso laikų statybos tradicijas.
XX a. pradžioje ir pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiais Baltoji vaistinė buvo vienas iš nedaugelio mūrinių miesto pastatų, o aikštė prieš ją buvo tapusi reprezentacine Biržų vieta, kurioje vykdavo kareivių paradai, buvo minimos įvairios sukaktys ir švenčiamos valstybinės šventės (1931 m. pastačius paminklą Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę, reprezentacinė miesto vieta persikėlė į naujai suformuotą aikštę prieš paminklą).
Sovietmečiu „Baltojoje vaistinėje” buvo įrengti socialiniai būstai, jis neremontuojamas po truputį nyko, o 2015 metais jame kilo gaisras, sunaikinęs stogą ir dalį perdangos. Pastatas apsaugotas laikinu skardiniu stogu, bet jis – avarinės būklės.
L. Bataitienės nuotr.
V. Leščinskienės nuotr.
L. Bataitienės nuotr.