Baltijos keliui – 30. Kviečiame ateiti į muziejų

1989 m. rugp­jū­čio 23-ią­ją tri­jų Bal­ti­jos ša­lių – Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Es­ti­jos žmo­nės sim­bo­liš­kai su­si­jun­gė į gy­vą gran­di­nę, tuo pri­min­da­mi vi­sam pa­sau­liui SSRS ir Vo­kie­ti­jos 1939 rugp­jū­čio 23 d. ne­puo­li­mo su­tar­tį ir jos slap­tuo­sius pro­to­ko­lus. Slap­tai­siais pro­to­ko­lais Bal­ti­jos ša­lys ir Len­ki­ja bu­vo pa­si­da­ly­tos tarp SSRS ir Vo­kie­ti­jos įta­kos sfe­rų. So­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos me­tais val­džia nei­gė, kad toks Mo­lo­to­vo-Ri­bent­ro­po pa­ktas eg­zis­tuo­ja. Pir­mą kar­tą vie­šai Mo­lo­to­vo-Ri­bent­ro­po pa­kto me­ti­nės pa­mi­nė­tos 1987 m. rugp­jū­čio 23 d. mi­tin­gu prie pa­mink­lo Ado­mui Mic­ke­vi­čiui Vil­niu­je, 1988 m. rugp­jū­čio 23 d. su­reng­tas Są­jū­džio mi­tin­gas Vin­gio par­ke, į ku­rį su­si­rin­ko apie 250000 žmo­nių.

1989 m. Lie­tu­vos per­si­tvar­ky­mo są­jū­dis, drau­ge su Es­ti­jos ir Lat­vi­jos liau­dies fron­tais pa­kvie­tė sa­vo ša­lių gy­ven­to­jus pa­mi­nė­ti Mo­lo­to­vo-Ri­bent­ro­po pa­kto 50-ąsias me­ti­nes:

„Lie­tu­vos Per­sit­var­ky­mo Są­jū­dis kvie­čia Lie­tu­vos žmo­nes rugp­jū­čio 23-io­sios va­ka­rą į Vil­niaus-Ry­gos plen­tą, kur Gy­vą­ja Sie­na pa­mi­nė­si­me 50-me­tį nuo tos die­nos, kai dvi to me­to di­džio­sios vals­ty­bės pa­si­da­li­no Es­ti­ją, Lat­vi­ją ir Lie­tu­vą. Ta Gy­vą­ja Sie­na mes pri­me­na­me vi­sam pa­sau­liui, su­si­tai­kiu­siam su tri­jų su­ve­re­nių vals­ty­bių žū­ti­mi, kad trys tau­tos gy­vos – ne tik gy­vos, bet ir pa­si­ry­žu­sios pa­čios lem­ti sa­vo li­ki­mą. At­vy­ki­me į šį plen­tą, ku­ris už­sie­nio že­mė­la­piuo­se va­di­na­si Eu­ro­pos 12-ąja ma­gist­ra­le, įsi­jun­gę į šią Gy­vą­ją Sie­ną, su­pra­si­me, kaip daug mū­sų, ir ko­kie esa­me vie­nin­gi. Nors kal­ba­me skir­tin­go­mis kal­bo­mis, bet gy­ve­na­me prie vie­nos jū­ros ir mus vie­ni­ja bend­ra atei­tis, ku­rios tu­ri­me bū­ti ver­ti.“ (Są­jū­džio in­for­ma­ci­jos agen­tū­ra, Eksp­res in­for­ma­ci­ja, nr. 176).

Į šį kvie­ti­mą at­si­lie­pė apie 2,5 mln. žmo­nių, iš jų be­veik 1 mln. iš Lie­tu­vos. Ne vi­si no­rin­tys su­til­po į ma­gist­ra­lę, jie su­si­bū­rė jos priei­go­se, su­da­ry­da­mi gran­di­nės at­ša­kas.

Bir­žų ra­jo­nui bu­vo skir­ta ke­lio at­kar­pa nuo 386 iki 391 ki­lo­met­ro, ties Lat­vi­jos sie­na. Lie­tu­vos Per­sit­var­ky­mo Są­jū­džio Bir­žų ra­jo­no ta­ry­bos 1989 m. rugp­jū­čio 14 d. su­si­rin­ki­me (Pro­to­ko­las nr. 9) ak­ci­jos va­do­vu Bir­žuo­se bu­vo pa­skir­tas P. Ga­siu­lis, po 1 km pri­žiū­rė­ti bu­vo pa­skir­ti A. Pe­ne­lis, M. Ind­ra­šius, V. But­kus, K. Da­gys, A. Pruns­kus. Tech­ni­niai ak­ci­jos or­ga­ni­za­vi­mo dar­bai pa­ves­ti V. Da­giui, juo­dais kas­pi­nais pa­si­rū­pin­ti pa­skir­ta I. Če­po­nie­nė, už in­for­ma­ci­ją at­sa­kin­gas A. Pe­ne­lis. Ak­ci­jos or­ga­ni­za­to­riai pa­si­rū­pi­no trans­por­tu 1000-iui žmo­nių. Bir­žie­čiai ne tik gau­siai su­si­rin­ko į Bal­ti­jos ke­lią, bet ir ini­cia­vo šiai da­tai at­min­ti skir­tos Rū­pin­to­jė­lio skulp­tū­ros pa­sta­ty­mą. Skulp­tū­rą su­kū­rė Al­gir­das ir Vai­do­tas But­ke­vi­čiai.

Prieš 30-me­tų, 1989 m. rugp­jū­čio 23 d. 19 val. Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos gy­ven­to­jai 20 mi­nu­čių sto­vė­jo su­si­ki­bę ran­ko­mis nuo Vil­niaus Ge­di­mo bokš­to iki Her­ma­no bokš­to Ta­li­ne, su­da­ry­da­mi 600 km. il­gio ir 2,5 mln. žmo­nių GY­VĄ­JĄ SIE­NĄ, pa­skel­bu­sią vi­sam pa­sau­liui, kad Bal­ti­jos ša­lys yra su­si­tel­ku­sios į vie­ną tiks­lą – LAIS­VĘ nuo So­vie­tų Są­jun­gos, pa­siek­tą tai­kiu, tei­si­niu, par­la­men­ti­niu ke­liu, be prie­var­tos, kaip ir de­ra bran­džioms vi­suo­me­nėms.

Bir­žų kraš­to mu­zie­jus „Sė­la“ kvie­čia vi­sus pri­si­min­ti Bal­ti­jos ke­lio aki­mir­kas ir rugp­jū­čio 23 d. (penk­ta­die­ni) ap­si­lan­ky­ti mu­zie­ju­je, kur Jū­sų lauks puo­de­lis ar­ba­tos ir Jū­sų pri­si­mi­ni­mus iš­sau­go­ti pa­si­ruo­šę mu­zie­ji­nin­kai, o de­monst­ruo­ja­mo­se 1989 m. rugp­jū­čio 23-io­sios die­nos fo­tog­ra­fi­jo­se gal ga­lė­si­te at­ras­ti Jums bran­gius žmo­nes ir sa­ve, dar­syk pa­bū­ti to­je šir­dį vir­pi­nan­čio­je aki­mir­ko­je. Mus la­bai pra­džiu­gin­tu, jei šios gra­žios su­kak­ties mi­nė­ji­mo pro­ga ga­lė­tu­mė­te su­ras­ti ir at­neš­ti į mu­zie­jų ką nors, kas Jums pri­me­na tą die­ną, pri­me­na ši­lu­mą del­no, ku­rį spau­dė­te sa­vo del­ne, ener­gi­ją, te­kė­ju­sią 2,5 mi­li­jo­no žmo­nių ran­kų gran­di­ne. Te­gul is­to­ri­ja ne­bū­na pa­mirš­ta, te po 10, 50 ir 100 me­tų ją ki­toms kar­toms pa­sa­kos Jū­sų do­va­no­ti, Mu­zie­ju­je iš­sau­go­ti, daik­tai.

Jei ir ne­tu­ri­te to­kios bran­gios do­va­nos, mes lau­kia­me Jū­sų ir Jū­sų pri­si­mi­ni­mų. Atei­ki­me, pa­bū­ki­me, su­šil­ki­me, pa­si­da­lin­ki­me!