Naujausios
Gimtinėje pristatė savo kūrybą
Naujosios Akmenės kultūros rūmuose surengtas dailininko, muziko, poeto Stasio Juškaus kūrybos vakaras „Laiko akvarelė“. Pastaruosius pusšimtį metų Vilniuje gyvenantis menininkas yra kilęs iš Akmenės krašto.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Prieš pusšimtį metų dirbęs gimtinėje
Iš Akmenės rajono Šventupių kaimo kilęs 77 metų S. Juškus yra Naujosios Akmenės muzikos mokyklos, kuri pernai paminėjo veiklos 50-metį, pirmasis direktorius, taip pat tiek laiko gyvuojančio šio miesto choro vienas pirmųjų vadovų.
S. Juškus beveik pusšimtį metų gyvena Vilniuje. Trisdešimt metų dirbo J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje dėstytoju, prorektoriumi. Tuo pat metu turėjo ir papildomus po du tris darbus, dažniausiai – chormeisterio įvairiuose Vilniaus miesto įmonių meno kolektyvuose. Dabar per dvidešimt metų užsiima savo privačios galerijos veikla.
S. Juškus yra išleidęs poezijos knygelių, savo dainų rinktinę „Dainos Lietuvai“, muzikos kūrinių kompaktinę plokštelę. Paskutiniaisias metais jį užvaldė tapyba.
Vaikystės tėviškė
Kūrybos vakaras pradėtas Naujosios Akmenės kultūros rūmų parodų salone, kuriame eksponuojama kelios dešimtys S. Juškaus paveikslų. Daugelį jų autorius specialiai sukūrė šiai parodai.
Žiūrovai pastebėjo, kad nėra šiuolaikinio gyvenimo detalių, o vien lietuviško kaimo motyvai, gamtos vaizdai, natiurmortai. Autorius pripažino, kad lyg atgyja vaikystės pasaulis.
Gamtos nuotaikas perteikiantys paveikslai nutapyti tradicine realistine maniera.
Rajono tautodailininkų sąjungos pirmininkas Antanas Adomaitis apgailestavo, kad taip tapančių autorių mažėja, daugiau žavimasi toli nuo realizmo nutolusiomis išraiškos formomis.
Baimės dėl meno priemonių
„Menu dabar laikomas prieš porą metų Vilniuje pastatytas kanalizacijos vamzdis, ne per seniausiai prestižinėje parodų salėje ant baltos paklodės eksponuotas dramblio mėšlas, – sakė S. Juškus. – Bet tokios instaliacijos nėra menas, tad joms nepasiduokime, o kovokime už grožį.“
Jo įsitikinimu, dailės kūrėjai pirmiausia turi įvaldyti elementarią piešimo techniką, kad savo kūriniais sukeltų estetines nuotaikas.
„O jeigu pradėsime grožėtis fekalijomis, tauta toli nenukeliaus“, – pranašavo S. Juškus.
Jis mano, kad talentingi ir techniką įvaldę kūrėjai gali pakylėti žmogų dvasiškai, jei savo gabumais kalbės iš širdies į širdį.
Menotyrininkai tokių S. Juškaus pastangų rezultatą taip yra apibūdinę: „Žiūri į dailininko paveikslus ir grožiesi sava lietuviška gamta. Tarsi dailininkas sakytų mums: „Mano kuklų meną galima rasti visur: kiekvienam Lietuvos lauke, pamiškėje, paežerėje ar pajūryje“. Ir tuo pačiu jis jaučia, kad surado motyvą, kuris yra nepakartojamas. Tame ir slypi menininko stiprybė.“
Scenoje – dainos ir eilėraščiai
Antroji kūrybos vakaro dalis vyko koncertų salėje.
Naujosios Akmenės muzikos mokyklos ir Kultūros rūmų kolektyvai dainavo ir grojo kūrinius, sukurtus S. Juškaus, jo eiles deklamavo skaitovai.
Autorius padėkojo už parengtą programą, sakė, kad jos klausydamas pajuto savo kuklų indėlį į Lietuvos kultūrą.
„Viso to reikia, kad kai mes išeisime ten, iš kur negrįžtama, mūsų vaikai būtų išmokyti mylėti muziką, dainą – taip, kaip mylėjo Čiurlionis, Daukantas, Basanavičius, – sakė S. Juškus. – Vienam jų – Simonui Daukantui stovi paminklas Papilėje, bet ir kiekvieno širdyje turėtų būti paminklai. Dėl to, kad išsaugotume Lietuvą.“
Autoriaus nuotr.
PAVEIKSLAI: Stasys Juškus pasakojo žiūrovams, kaip gimsta paveikslai.
DOVANA: Naujosios Akmenės parodų salone tapybą eksponuojantis Stasys Juškus nudžiugo, kai pats gavo dovanų Naujosios Akmenės muzikos mokyklos atstovės sukurtą paveikslą.