Kasdieniškai nekasdieniška Norvegija

Kasdieniškai nekasdieniška Norvegija

KELIONĖS

Kasdieniškai nekasdieniška Norvegija

Kelionė kaskart dovanoja įsimintinų akimirkų, įprasti pašnekesiai tampa atradimais. Keletas įspūdžių — po trumpų atostogų Norvegijoje.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Karališkieji plotai

Viljamo šeimos namai Osle, Bygdoy pusiasalyje, — ramybės oazė. Uolingoje žemėje auga nedidukės obelys, slyvos, šilauogės — šeimininko pasididžiavimas. „Spėkit, kas atsitiko tulpių žiedams“, — rodydamas į styrančius kotus gudriai šypsosi Viljamas. Į visus pasigirstančius spėjimus atsako purtoma galva. Mat žiedus suskanavo elniai.

Netoliese — muziejų sankaupa ir neseniai rekonstruota karalių vasaros rezidencija. Viljamas skaičiuoja įdėtus milijonus kronų: verta ar neverta buvo juos pakloti?

Šalia — karališkas miškas, karališkos pievos su karališkomis laukinėmis antimis, karališkieji tvartai, ant kurių kabo karališki herbai. Po karališkas pievas Viljamas paleidžia pabėgioti šunį. Atsegdamas pavadėlį, valiūkiškai mirkteli: „Be pavadėlio lakstantis šuo — bauda 5 tūkstančiai kronų“.

Ankstesnysis karalius, pasimėgaudamas pasakoja Viljamas, išėjęs pasivaikščioti, pasisveikindavo su vaikais. Ar norvegai mėgsta savo monarchus? „Karaliai gyvena savo gyvenimą ir niekas dėl to nesuka galvos“, — sako Viljamas.

„Tuomet kas pirmuosiuose laikraščių puslapiuose?“ — teiraujuosi bin Ladeno operacijos išvakarėse. “Libija“, — kiek pagalvojęs, atsako Viljamas.

Svarbiausia naujiena

Saulėtas Oslo rytas pasitinka žinia: Pakistane nužudytas Osama bin Ladenas. Virtuvėje kabantis televizorius nenuilstamai kartoja naujieną.

O saulė šviečia, kaip švietusi. Pro langą matyti mėlynas vanduo, baltos jachtos. Idilė. Kitapus vandens — Oslo centras.

„Kas bus toliau?“ — svarsto sviestą ant duonos tepdamas Viljamas. Žodis “Pakistanas“ nepraslysta pro norvegų ausis.

Vis daugiau pakistaniečių kuriasi Osle. Kai kuriose mokyklose net 80 procentų — svetimšaliai. Norvegų tėvai vaikus perkelia į kitas mokyklas — kad nenukentėtų mokymosi lygis.

Vėliau išgirstu kito norvego pastebėjimą: „Mane gali vadinti rasistu, bet aš sakau: Osle kuriasi naujieji getai“.

Citatos šaligatvyje

Viljamo kaimynystėje — namas, kuriame trumpai gyveno Nobelio premijos laureatas, nacių bendradarbis rašytojas Knutas Hamsunas. Rašytojas iki šiol vertinamas prieštaringai. Statyti rašytojui paminklą? Pavadinti gatvę jo vardu? Idėjos sulaukė audringų diskusijų. Neišsprendžiamas klausimas, kai susikerta neginčijamas talentas ir nusikalstami įsitikinimai.

Restorano „Grand Cafe“ sienos mena laikus, kai kiekvieną rytą, tikslus lyg laikrodis, duris praverdavo rašytojas Henrikas Ibsenas. Šiandien bohemiškos dvasios prabangiame restorane nelikę, bet nuo sienos į lankytojus žvelgia tapyti garsūs meno pasaulio amžininkai, o šonines duris veria H. Ibsenas...

Keliaujant pagrindinės senamiesčio gatvės Karl Johans šaligatviu, po kojomis saulėje blyksi įspaustos H. Ibseno pjesių citatų raidės.

Kuklesni už britus

Rotušė, Karalių rūmai, Nacionalinis teatras, Oslo universitetas, Stortingas (Parlamentas), Nobelio taikos centras. Viljamas šypteli: norvegai — ne gigantomanai, jų pastatai kuklesni nei britų.

Vienas iš naujesnių įspūdingų statinių — Operos ir baleto teatras, iš toli šviečiantis baltumu ir tarsi kylantis iš vandens. Baltos akmens plokštės aplink teatrą — iš Italijos. „Buvo kilę daug diskusijų, negi šalyje nepakanka norvegiško akmens?!“ Kalbėdamiesi kylame aukštyn, Oslas atsiveria vis plačiau.

Šalia — nauji stikliniai pastatai. Ateityje greta esančios gatvės liks po žeme, virš jų kils nauji gyvenamieji rajonai.

Oslo gyventojai įpratę sėsti ant dviračių ar naudotis viešuoju transportu. Tausoti gamtą, save ir savo piniginę, nes automobilio stovėjimo kainos stipriai trenkia per kišenę. O prie naujai statomos mokyklos, kurioje numatyta 700 žmonių bendruomenė, planuojama tik 25 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.

Ne vien šaltis ir nusikaltėliai

„Girdėjai, nužudytas bin Ladenas? Kokį dabar pasiteisinimą JIE ras karui?“ — Oslo centre mirkteli karininkas Karlas, buvęs ne vienoje misijoje Afganistane.

Pirma Karlo pažintis su Lietuva — oro policijos misija Šiauliuose.

„Šalta žiema ir sniegą kastuvais kasančios moterys“, — toks Lietuvos paveikslas įstrigęs Karlo žmonai.

Karlo pažįstami apie Lietuvą ir lietuvius sužino iš kriminalinių naujienų. Bet Karlui Lietuva — ne šalčio ir nusikaltimų žemė. Nusikalstama visur, o po žiemos ateina pavasaris.

Neseniai per žinias, sako Karlas, rodytas siužetas apie Lietuvos Prezidentės vizitą. Norvegai informuoti, kad pasirašyta sutartis dėl nuteistųjų Norvegijoje perdavimo į Lietuvą tvarkos.

Lietuvos trispalvė iš Kongo

Bente ir Sture, gyvenantys Vakarų pakrantėje, sutinka kieme iškėlę Lietuvos vėliavą. Nepažįstamas spalvų derinys traukia kaimynų akį. Kaimynai domisi, iš kokios šalies svečiai vieši. Paprašyti atspėti, šauna pro šalį: „Kongas!“

Ne kartą Lietuvoje lankęsi, vaikų namus rėmę Bente ir Sture išduoda: pasakodami kelionių įspūdžius, nutyli apie vaikų namus. Tebūna šviesesnis Lietuvos veidas.

Aš irgi pasistengiu būti rožiniais akiniais norvegams. „Ar baigėsi Lietuvoje krizė?“— teiraujasi manęs tai ten, tai šen. “Premjeras sakė, kad taip“, — gudrauju. Visi sutartinai krizename.

„Šiandien buvo gera diena, rytoj bus dar geresnė“, — kiekvieną vakarą naują rytą užprogramuoja Bente. Ir ji teisi.

 

KASDIENYBĖ: Kalnai, vanduo ir laivas — norvegiška kasdienybė.

RAMYBĖ: Saulėtas Oslo rytmetys po žinios apie O. bin Ladeno mirtį.

PRAEITIS: Kiekvieną rytą, tikslus kaip laikrodis, į „Grand Cafe“ užsukdavo H. Ibsenas.

IŠŠŪKIS: Nuplauti Operos ir baleto teatro stiklus — nelengvas darbas.

MENKĖS: Vėsus nuo jūros pučiantis vėjas džiovina sūdytas menkes. 

 

PAGARBA: Norvegų kieme plevėsuoja Lietuvos trispalvė. 

Autorės nuotr.