APIE RINKIMUS – UŽ ATLANTO IR ŠIRVĖNOS PAKRANTĖJE

*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!

Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.

Gra­žus me­tas. Kol dar nea­tė­jo ru­dens dar­ga­nos. Miš­kai ir klo­niai pil­ni spal­vo­to gro­žio. Sa­vi­ta ra­my­bė. Lau­ki­mas. Di­džių­jų me­tų šven­čių? Tai­kos? Ne­ži­no­my­bės? Daug paukš­čių į šil­tuo­sius kraš­tus iš­skri­do. Prie le­syk­lė­lių su sau­lėg­rą­žo­mis jau su­kio­ja­si...

Gra­žus me­tas. Kol dar nea­tė­jo ru­dens dar­ga­nos. Miš­kai ir klo­niai pil­ni spal­vo­to gro­žio. Sa­vi­ta ra­my­bė. Lau­ki­mas. Di­džių­jų me­tų šven­čių? Tai­kos? Ne­ži­no­my­bės?

Daug paukš­čių į šil­tuo­sius kraš­tus iš­skri­do. Prie le­syk­lė­lių su sau­lėg­rą­žo­mis jau su­kio­ja­si zy­lės. Kur bu­vęs, kur ne­bu­vęs, at­skri­do bu­ku­tis… Ge­nys be są­ži­nės grau­ža­ties ap­stum­do ma­žes­niuo­sius. Žvirb­liai ne­be­si­jau­čia kie­mo šei­mi­nin­kais… Vaiz­de­lis kaip po­li­ti­ko­je?!

RINKIMAI UŽ ATLANTO

JAV įvy­ko vi­du­rio ka­den­ci­jos rin­ki­mai. Jie taip va­di­na­mi, nes vyks­ta įpu­sė­jus ket­ve­rių me­tų JAV pre­zi­den­to ka­den­ci­jai. Šie rin­ki­mai la­bai svar­būs. Po jų paaiš­kė­ja, ku­ri po­li­ti­nė jė­ga val­dys JAV Kong­re­są. Rin­ki­mų baig­tis nu­le­mia, ku­rios par­ti­jos tu­rės dau­giau na­rių Ats­to­vų Rū­muo­se ir Se­na­te. Par­ti­ja, ga­vu­si dau­giau vie­tų rū­muo­se, įgy­ja tei­sę su­da­ry­ti dar­bot­var­kę, skelb­ti bal­sa­vi­mus dėl įsta­ty­mų bei tvir­tin­ti biu­dže­tą. Ne­be pir­mi me­tai, kai JAV dėl val­džios var­žo­si dvi pa­grin­di­nės par­ti­jos – Res­pub­li­ko­nų ir De­mok­ra­tų. Ne išim­tis ir šie­met. Ta­čiau šie­met, gal kaip nie­kad, vi­siems rū­pė­jo: ar gaus į kau­lus res­pub­li­ko­nai, taip va­di­na­mi tram­pis­tai? Juk per dve­jus val­dy­mo me­tus pre­zi­den­tas Do­nal­das Tram­pas pa­sau­ly­je ir JAV taip pa­si­dar­ba­vo, jog pra­ra­do da­lies jį iš­rin­ku­sių ame­ri­kie­čių pa­si­ti­kė­ji­mą. Tad smu­ko ir Res­pub­li­ko­nų par­ti­jos rei­tin­gai.

– Ir tram­pis­tai pra­lai­mė­jo. De­mok­ra­tai iš­ko­vo­jo dau­gu­mą Ats­to­vų Rū­muo­se ir Se­na­te. Bu­vo bai­mių, jog, pra­lai­mė­jus jo par­ti­jai, Tram­pas su­gal­vos ko­kį są­moks­lą. Puls neig­ti rin­ki­mų re­zul­ta­tus. Ta­čiau aiš­kė­ja, kad bus su­si­tai­kęs su pra­lai­mė­ji­mu, – nuo­mo­nę apie rin­ki­mus JAV pa­sa­kė bi­čiu­lis Sta­sys. Ir pa­ste­bė­jo, jog tur­tin­giau­sias pa­sau­lio žmo­gus, Tram­po rė­mė­jas Elo­nas Mus­kas, rin­ki­muo­se ir­gi nie­ko ne­pe­šė. Nors be­ne pu­sę mi­li­jar­do do­le­rių paau­ko­jo res­pub­li­ko­nų kan­di­da­tams. Pre­zi­den­tas Tram­pas kiek­vie­nam rin­kė­jui bu­vo pa­ža­dė­jęs po pen­kis tūks­tan­čius do­le­rių, ir šnipš­tas iš to išė­jo.

Ne­gi prieš­ta­rin­gam, ne­ti­kė­tu­mų ku­pi­nam po­no Tram­po val­dy­mui ap­lau­žy­ti ra­gai? Paaiš­kė­jo, kad dar ne vis­ką val­do jė­ga ir pi­ni­gai? Grįš pa­sau­lis prie taip va­di­na­mos mo­ra­lios po­li­ti­kos? Bū­tų ste­buk­las, jei­gu tai bū­tų?! Juk mes pa­tys esa­me ne­nus­pė­ja­mi. Bal­suo­ja­me, ir ki­tą die­ną grie­bia­mės už gal­vos, jog vėl ne tuos iš­rin­ko­me.

SĖKMINGŲ RINKIMŲ RECEPTAS MUMS NETINKA?

Pri­si­mi­nė­me, kaip šių me­tų spa­lio pa­bai­go­je Ser­bi­jo­je ju­dė­ji­mas „Stu­den­tų są­ra­šas“ lai­mė­jo rin­ki­mus. Šio ju­dė­ji­mo at­sto­vai par­la­men­te iš­ko­vo­jo dau­gu­mą. Šis jau­ni­mo ir stu­den­tų ju­dė­ji­mas su­si­kū­rė iš ma­si­nių jau­ni­mo ir stu­den­tų pro­tes­tų prieš ko­rup­ci­ją bei ki­tas bė­das val­džio­je. Į ju­dė­ji­mą su­si­bū­rę stu­den­tai su­da­rė 250 kan­di­da­tų są­ra­šą. Į jį įra­šė aka­de­mi­kus, pro­fe­so­rius, ži­no­mus spe­cia­lis­tus, po­pu­lia­rius vi­suo­me­nės vei­kė­jus… Įdo­miau­sia, kad pa­tys są­ra­šo su­da­ry­to­jai sa­vęs į tą są­ra­šą neį­ra­šė.

– Bū­tų ge­rai to­kį da­ly­ką pri­tai­ky­ti Bir­žuo­se. Pa­vyz­džiui, par­ti­jų at­sto­vai su­sės­tų ir su­da­ry­tų są­ra­šą iš kan­di­da­tų, ku­rie mo­ka dirb­ti, o ne per po­sė­džius pe­zė­ti, – svars­tė Sta­sys. Ir su­si­grie­bė: – Pa­na­šu, kad taip neat­si­tiks, par­ti­niai ta­me są­ra­še tik­rai sa­ve ma­tys. Dėl vie­tos są­ra­še su­si­peš, ir tuo vis­kas baig­sis.

Ga­lė­tų jung­ti­nį są­ra­šą su­da­ry­ti Bir­žų vi­suo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos. Juk jos ge­riau ži­no, kas mo­ka ne tuš­čiai kal­bė­ti, o nuo­šir­džiai dirb­ti.

– Tuš­čiai mu­du šne­ka­mės! – nu­si­juo­kė bi­čiu­lis. – Gir­dė­jau, jog vėl se­nu prin­ci­pu – kas gra­žiau kal­ba, kas ra­jo­ne ži­no­mes­nis – są­ra­šai su­da­ri­nė­ja­mi. Vie­na pa­žįs­ta­ma bir­žie­tė gy­rė­si, jog jos vy­ras vėl no­ri bū­ti iš­rink­tas į sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bą. Ap­si­mo­ka. Ne­va nie­ko dirb­ti ne­rei­kia, tik į po­sė­džius nuei­ti. Ir už tai kiek­vie­ną mė­ne­sį gau­na po ke­lis šim­tus eu­rų.

Ne­gi Bir­žuo­se į val­džią ei­na­ma tik dėl pi­ni­gų?! Taip ne­ga­li ir ne­tu­rė­tų bū­ti! Juk vi­si sa­ko, jog no­ri Bir­žų kraš­tui ge­ro­vės. Ta­čiau vis­ko ga­li bū­ti. Mat žo­džiai kar­tais ski­ria­si nuo dar­bų. To­kiu at­ve­ju už At­lan­to per­mai­nų su­lauk­si­me, o Šir­vė­nos pa­kran­tė­je rim­tų po­ky­čių dar ne­pa­ma­ty­si­me? Ne pir­mas kar­tas. Bir­žie­čiai kant­rūs žmo­nės – il­gai lau­kę, dar pa­lauks.