Naujausios
Prasmingas laikas kartu
„Štai kas būna, kai virėjas ir architektas sujungia savo įgūdžius“, – šypsojosi broliai. Jie iškepė 55 centimetrų ilgio, 21 centimetro pločio ir 25 centimetrų aukščio meduolinę pilį.
Kaip šis sumanymas gimė? A. ir M. Dimitrovai teigė, kad greičiausiai dėl to, kad abu ilgisi gimtųjų Biržų ir čia gyvenančių senelių, draugų.
„Kai palikome Biržus, man buvo šešeri, o Mantui – aštuoneri. Galima sakyti, kad Kūčių ir Kalėdų Biržuose nesutinkame jau daugiau kaip dešimt metų. Čia, Norvegijoje, baigėme mokyklą, o tada pasukome skirtingais keliais: brolis Osle studijuoja architektūrą, o aš išvykau į Prancūziją, La Rochelle miestą, mokytis kulinarijos paslapčių. Kadangi iš Prancūzijos, kaip juokauju, kiekvieną savaitgalį neprivažinėsi, su šeima labai retai tenka pasimatyti, tik dabar ir per vasaros atostogas, tad šis laikas mums labai brangus. Mes jau iš anksto planavome, kaip žiemos atostogas praleisime. Su broliu nusprendėmė iškepti meduolinę Biržų pilį: pamanėme, kad tai bus prasmingai praleistas švenčių laukimas, o kartu ir vaikystę prisiminsime – kai buvom maži, žiemą čiuožinėdavome nuo šios pilies bastionų“, – pasakojo A. Dimitrovas.
Ne šiaip sau namelis
Pasak brolio M. Dimitrovo, jie norėjo atkurti sumažintos pilies variantą, tad informacijos apie šį statinį ieškojo įvairiuose oficialiuose šaltiniuose.
„Biržų pilis nėra paprastas namelis. Norėjome kuo tiksliau perteikti pastato konstrukcijas. Nemažai duomenų radome Kultūros paveldo departamento internetinaime puslapyje. Teko nubraižyti brėžinius kompiuteryje, perkelti juos ant kepimo popieriaus, o po to tiksliai išpjaustyti tešloje. Kadangi Arūnas yra labiau patyręs kulinarijos srityje, jis bandė apskaičiuoti, kiek reikės tešlos, kokius kiekius produktų dėti. Meduolinei piliai sunaudojome apie pusketvirto kilogramo tešlos, tam tikrą papildomą kiekį pasiruošėme ir rezervui, jei kartais iškepę meduolinės tešlos lakštai išlinktų, suskiltų. Taip ir nutiko: lakštai lūžo, skilo, tad nebeliko laiko pilies apdailos detalėms – turėklams, balkonams ir kitoms svarbioms smulkmenoms“, – kalbėjo M. Dimitrovas.
Sulaukė palaikymo komentarų
Nepaisant to, kad maksimaliai nepavyko įvykdyti užsibrėžtų tikslų, broliai rezultatu buvo patenkinti – jų manymu, pirmas blynas išėjo neprisvilęs, o ir kartu abu linksmai laiką praleido pabendraudami, padiskutuodami.
„Tėvai, pamatę galutinį rezultatą, nebuvo labai nustebinti. Galbūt todėl, kad matė visą procesą nuo pat pradžių, tačiau kai pilies nuotraukas nusiuntėme giminaičiams, jie liko sužavėti ir paragino mus socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodyti. Sulaukėme tikrai nemažai palaikymo komentarų, ir, pasirodo, ne vieninteliai mes tokį kepinį esame sugalvoję išsikepti. Mums parašė prieš metus Biržų pilį iškepusi Biržų Jurgio Bielinio bibliotekos darbuotoja Agnė Drevinskaitė. Ji pilį sakė kepusi lygiai prieš metus“, – tikino brolis A. Dimitrovas. Jo vertinimu, A. Drevinskaitės pilis dailesnė, su daugiau apdailos detalių.
Broliai Biržų ilgisi, bet grįžti gyventi – neplanuoja
„Biržiečių žodžio“ pakalbinta A. Drevinskaitė teigė irgi esanti nustebinta brolių idėjos.
„Žinau, kiek daug darbo čia įdėta, pačiai teko plušėti prie pilies net dvi savaites. Pasirodo, kad jie turi tokią pat svajonę kaip ir aš – iškepti ir daugiau statinių, ar tai senąjį pašto pastatą, ar tai Astravo dvarą. Džiugu, kad šie vaikinai domisi Biržų krašto paveldu“, – sakė ji.
Nors broliai Dimitrovai Biržų kraštui jaučia nostalgiją, po studijų baigimo nė vienas į Lietuvą grįžti neketina. Jie ateitį planuoja Norvegijoje. „Skandinaviška kultūra mums jau sava, tad ir perspektyvą likti matome čia“, – sakė broliai.
Biržų kultūra Biržuose, Lietuvoje ir pasaulyje.
