Ankstyvas pavasaris – pats tinkamiausias metas ieškoti žibučių, tačiau galima ir miško žvėrių ragų. Vieni iš tokio pomėgio užsidirba, kiti – iš ragų gamina įdomių interjero detalių. Bet kokiu atveju, ragų radybos priklauso nuo sėkmės.
Azartiškas laisvalaikis
Medžiotojas Mantvydas Marcinkevičius pernai sakė radęs daugiau nei dvidešimt elnio ragų, o šiemet – dar tik vieną. Anot pašnekovo, simboliška, bet šiemetinį radinį aptikęs Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, kovo 11-ąją, todėl šią dieną pavadinęs ragų sezono atidarymu.
Pasak M. Marcinkevičiaus, ragų paieškos priklauso nuo sėkmės. „Tam reikia skirti nemažai laiko. Galima visą dieną po miškus vaikštinėti ir grįžti nieko neradęs, bet jeigu jau randi, tai kyla dar didesnis azartas“,- sakė per vieną dieną daugiausia šešis ragus radęs biržietis.
Anot medžiotojo, Biržai yra elnių kraštas. Briedžio ragus mūsų krašto miškuose rasti tikimybė menka, jų dažniau randama Rokiškio miškuose. Stirninų ragų miškuose turėtų būti apstu, bet jie mažučiai, sunku pastebėti.
„Eini ir žvalgaisi, kur žvėrių pėdos, kur jų mitybinė bazė, kur medžių žievė padraskyta – ten jie ragus valėsi. Pagal tai galima spręsti, kur didesnė tikimybė ragus rasti“,- paaiškino M. Marcinkevičius.
Žmonių miške daugiau nei ragų?
Kitas nusistebėtų – koks tikslas rinkti ragus, tačiau medžiotojas atsako, kad tai – smagus pasivaikščiojimas gamtoje, o iš rastų ragų galima pasigaminti pačių įvairiausių dalykų – nuo butelio laikiklio, pakabos drabužiams iki žvakidžių ar… graužtukų šunims. „Internete pilna visokiausių idėjų, ką galima iš ragų pasigaminti. Nuvažiuoji pas meistrus, parodai nuotrauką telefone ir pagamina“,- teigė M. Marcinkevičius.
Ragai yra vertinga, tvirta kaulinė medžiaga – būna, kad kiti ir parduoda ragus supirkėjams. „Bet man nekyla ranka parduoti“,- patikina pašnekovas. Išties, internete pilna supirkėjų skelbimų, už ragų kilogramą siūlančių sumokėti nuo dešimties iki dvidešimties eurų, priklausomai nuo to, kokio gyvūno ragai yra (daugiausia moka už elnio ragus), tačiau jų reikia turėti nemažai pririnkus.
M. Marcinkevičius sako, kad ragų paieškomis domisi ne vien tik medžiotojai. Į šį azartišką pomėgį pasineria vis daugiau biržiečių.
„Pastaruoju metu, kai į mišką užklystu, matau, kad žmonių ištrypta, išvažinėta. Tai šiek tiek gadina nuotaiką. Pajuokauju, kad žmonių miške daugiau nei ragų“,- kalbėjo medžiotojas.
Kuo žvėris brandesnis, tuo karūna didesnė
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Biržų skyriaus valdybos pirmininkas Juozas Šuminas sako, kad dabar pats elnių ragų metimo pikas, po to ragus meta ir danieliai. Vėlyvą rudenį, žiemos pradžioje ragus jau numetę briedžiai, stirnos. Teoriškai ragų galima ieškoti visus metus, tačiau dabar – pats tinkamiausias laikas, mat miškai ir kitos vietovės, kuriose lankosi miško žvėrys, dar nepasidengusios vešlia augmenija.
„Tikrai taip nėra, kad atėjus į mišką rasite pamestus ragus. Tai priklauso nuo sėkmės. O ją radybose lemia daug niuansų – gamtos pažinimas, pastangos ieškant… Todėl vieni grįžta iš miško su glėbiu ragų, o kiti jų ieško visą gyvenimą“,- sako pašnekovas.
Fortūna gali lydėti ne tik miško mylėtojus, bet ir laukuose besidarbuojančius – čia taip pat netikėtai galima rasti ragų.
Ragai žvėrims, pasak J. Šumino, atlieka apsauginę, gynybinę funkciją, nes trindami ragus į medžių kamienus, jie žymi savo teritoriją, kaunasi dėl patelių. Ragai išduoda ir gyvūno amžių. Kuo žvėris brandesnis, tuo didesnė jo galvos puošmena – ragų karūna.
Butikai bando konkuruoti su prekybos centrais