Naujausios
Noriu jums pristatyti procedūras, susijusias su vėjo elektrinių arba jų parkų plėtra. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras dalyvauja ir teritorijų planavimo procesuose, kai planuojami vėjo elektrinių parkai, ir teikdamas išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo, atrankų, programų ir ataskaitų. Taip pat deriname poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitas. Esant reikalui tikriname statybos projektus ir dalyvaujame priimant statinius naudoti. Mūsų centras nagrinėja ir su vėjo elektrinėmis susijusius skundus, o skundžiamasi dažniausiai dėl triukšmo ir infragarso.
Vėjo elektrinė yra statinys, skleidžiantis triukšmą, galintis skleisti infragarsą. Žmonės dažnai piktinasi jau suderintais poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio sveikatai vertinimo dokumentais, teigdami, kad štai vėjo elektrinė ar tų elektrinių parkas turės poveikį konkrečiam žmogui. Bet ką tai reikštų visuomenės sveikatai? Mes neturime duomenų, kad šie statiniai paveiktų sergamumo a mirštamumo rodiklius. Svarbu yra suprasti, kad tie poveikio sveikatai, poveikio aplinkai vertinimai nagrinėja ne poveikį konkrečiam žmogui, o grupei žmonių. Mes nekalbame apie poveikį konkrečiam individui. Žmonės būna skirtingi, nevienodai jautrūs vienam ar kitam veiksniui, vienas kitas žmogus gali patirti neigiamą poveikį. Dėl to kartais ir kyla nesusikalbėjimų tarp gyventojų ir mūsų institucijos ar kitų institucijų.
Mes išskiriame tokius su vėjo elektrinėmis susijusius veiksnius: triukšmą, žemo dažnio garsus, šešėlių mirgėjimą. Aprašome ir vibraciją, elektromagnetinę spinduliuotę, šie veiksniai labiau susiję su elektros energijos tiekimu apskritai. Apibūdiname vėjo elektrinių, kaip statinių, saugą. Sakykim, žinome iš literatūros, esame girdėję tokių fizinio nesaugumo žmogui atvejų, pavyzdžiui, gali atitrūkti mentė, mentės dalis. Sukdamosi žiemą mentės gali švaistyti ledo gabalus. Gali kilti gaisras, rodos, ir Lietuvoje viena vėjo elektrinės gondola buvo užsidegusi. Vėjo elektrinės neskleidžia radiacijos, kuri laikoma ypač pavojinga žmogui. Jos neskleidžia cheminės taršos, kurią vertiname kaip pavojingesnę, nes cheminės medžiagos turi tiesioginį konkretų, galimą išmatuoti poveikį. Kai kalbame apie triukšmą apskritai, mes žinome, kad jisai ne darbo aplinkoje dažnai veikia erzinančiai, bet tiesioginio neigiamo poveikio mūsų klausai, ausims toks triukšmas neturi. Triukšmas erzina: negalim žiūrėt televizoriaus, klausyti muzikos, negalim susikalbėti, vaikams sunkiau ruošti pamokas ir kt. Tiesioginio poveikio, dėl kurio žmogus, sakykim, susirgtų vėžiu, toks triukšmas neturi.
Žmonės turi suprasti — vėjo elektrinės nelaikomos pavojingais objektais. Tačiau yra žmonių su savo įsitikinimais, internete jie gali rasti ir jų baimes pagrindžiančių mokslinių straipsnių. Todėl noriu pabrėžti: vertindami mes nereikalaujame, kad ataskaitos būtų pateikiami atskiri moksliniai straipsniai, atskiros išvados. Mes reikalaujame susistemintos ir specialistų įvertintos informacijos! Jūs galite rasti atskirų straipsnių, pavyzdžiui, apie galimą poveikį kraujotakos sistemai, apie galimą kraujospūdžio padidėjimą, bet mes remsimės tik daugumos mokslininkų patvirtintomis išvadomis. Ką padarysi, žmonės kartais ginčija ataskaitų teiginius, atseit mes skaitėm, kur rašoma visai kitaip. Kartoju: mokslinių straipsnių yra įvairių, jų išvadų yra įvairių, bet vienas kitas straipsnis nėra įrodymas. Įrodymais laikomi tik tie teiginiai, kuriuos patvirtina gausūs moksliniai straipsniai.
Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas gali būti atskira procedūra arba dalis poveikio aplinkai vertinimo, kuriame nagrinėjamas poveikis kraštovaizdžiui, paukščiams ir kt. Dažnai žmonės piktinasi, nes nežino, kas rašoma tose ataskaitose . Sakykim, ataskaitose daroma išvada, kad paukščių nežus, poveikio paukščiams nebus, o žmogus susiradęs’ kokį straipsnį perskaitė, kad paukščių vis dėlto žūsta. Ir čia svarbu žiūrėti į susistemintą informaciją. Dėl poveikio aplinkai vertinimo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras teikia savo kompetencijos ribose – tik dėl poveikio visuomenės sveikatai. Pažymėtina, kad ataskaitoje turi būti pateikti tik triukšmo ir šešėlių mirgėjimo kiekybiniai rodikliai, nes šiuos rodiklius galima apskaičiuoti, yra modeliai, kuriais galima apskaičiuoti perspektyvinį triukšmą. Žinoma, kaip sklinda vėjo elektrinių triukšmas, žinomos tendencijos. Tas pats su šešėlių mirgėjimu. Vibracija, žemo dažnio garsai tegali būti tik aprašyti, nėra tokių modelių, kad planuojant vėjo elektrinę galima būtų apskaičiuoti būsimą infragarsą, nebent vėjo elektrinės gamintojas pateiktų duomenis pagal atskirus dažnių ruožus. To paprastai nėra. Todėl pateikiamas tik bendrasis rodiklis, kokia bus to triukšmo sklaida aplinkoje. Vis dėlto ir apie vibraciją, ir apie infragarsą žmonės turi galimybę sužinoti. Mes remiamės patirtimi, įgyjama tiriant skundus. Ir tų skundų situacija tokia: kai tik vėjo elektrinė pastatoma, skundų dėl jos veikimo jau gauname ypač mažai. Jeigu jų vienas kitas ir atsiranda, tai ištyrę triukšmą, žemo dažnio garsus pažeidimų nenustatome. Šie tyrimai tik patvirtina mūsų nuostatą, kad vėjo elektrinės nėra koks ypatingą pavojų keliantis objektas. Didžiausią pasipiktinimą kelia planuojamos jų statybos. Tai galima suprasti: žmonės nežino, bijo, todėl jiems reikia daug aiškinti, reikia teikti jiems kuo daugiau informacijos.
Kada vykdoma poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūra? Aplink vėjo elektrines nustatomos sanitarinės apsaugos zonos. Jos yra normatyvinės, aprašytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Jame pasakyta, kokioms elektrinėms kokia sanitarinės apsaugos zona reikalinga. Šios zonos apsaugo gyventojus nuo triukšmo, o kartu yra teritorijų planavimo sprendiniai, ribojantys gyventojų artėjimą prie vėjo elektrinių: jei vėjo elektrinė pastatyta, jeigu ta zona įregistruota, namų statyti ten niekam neleidžiama. Šita procedūra palanki gyventojams, nes už tuos apribojimus kompensuojama. Bet viską lemia žmogaus sutikimas. Jeigu jis nesutiks, elektrinės nebus, tai žmonės turi žinoti. Čia visuomenė turi gana didelį ginklą.
Sanitarinės apsaugos zonos gali būti normatyvinės, nurodytos įstatyme, nustatytos atsižvelgiant į ankstesnius dokumentus, į senųjų konstrukcijų vėjo jėgaines, į galimą anų vėjo elektrinių poveikį. Arba šitos zonos gali būti nustatomos vertinimo būdu poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje. Šiuo atveju atsižvelgiama į triukšmo modeliavimo duomenis, taip pat į konkrečias vėjo elektrines, į konkrečią vietovę, ir šitaip nustatoma sanitarinės apsaugos zona gali skirtis nuo normatyvinės, ji paprastai būna mažesnė. Šiais individualiais vertinimais yra apskaičiuojama reali galimo neigiamo poveikio zona, o tai reiškia, kad kartu yra konstatuojama, jog už šitos zonos ribų neigiamo poveikio, kuris galėtų turėti įtakos sveikatai, nėra. Analogiškas išvadas gauname matavimais ir informacija, surenkama tiriant skundus — už nustatomą sanitarinės apsaugos zonų laboratoriškai nenustatoma jokių pavojų sveikatai galinčių kelti viršijimų. Žinoma, planuojamų statyti ypač galingų vėjo elektrinių atveju šita zona gali būti nubrėžiama ir didesnė negu nurodyta įstatyme.
Visų šių biurokratinių procedūrų — teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir derinimo, poveikio aplinkai vertinimo, poveikio sveikatai vertinimo — tikslas yra ekonominius planus suderinti su visuomene. Visuomenei sudaromos galimybės dalyvauti, pateikti savo motyvuotus siūlymus. Tai reiškia, tuos siūlymus pagrįsti, motyvuoti. Emocinio reiškimosi čia neužtenka, siūlymus reikia argumentuoti, pagrįsti. Į motyvuotus siūlymus paprastai atsižvelgiama.
Šiomis procedūromis siekiama suderinti interesus. Visada sveikintinas dialogas, kai projekto plėtotojas kalbasi su gyventojais, taip pat ir su nepatenkintaisiais, ir randa abiem pusėms priimtinus sprendimus. Kartais gelbsti ekonominiai pasiūlymai. Jeigu svarstant vėjo elektrinių planus dalyvauja gyventojai, neigiamo nusiteikimo poveikis yra reikšmingai mažesnis, nekyla tiek daug emocijomis grįstų negatyvių įtampų.
Užs. 9877