Naujausios
Mūsų įmonė veikia jau 27 metus. Pagrindinė veiklos sritis — nekilnojamojo, kilnojamojo turto, verslo bei įmonių vertinimas. Patirties turime jvairios, taip pat ir įvairių energetikos objektų, kaip, sakykim, atominė elektrinė, Lietuvos energijos, buvusių Rytų skirstomųjų tinklų turtas. Kitos veiklos — pastatų, kitų statinių, infrastruktūros objektų, žemės sklypų kadastriniai matavimai. Konferencijos organizatorių prašymu parengėme analizę, kaip vėjo elektrinės veikia žemės kainas. Ėmėme tris vėjo elektrinių parkus Kaišiadorių, Šilalės ir Šilutės savivaldybėse. Tuose parkuose stovi nevienodas kiekis elektrinių: Kaišiadoryse 3, Šilalėje 6, Šilutėje 24.
Pasirinkome tris laiko rėžius: kokios žemės ūkio paskirties sklypų kainos buvo prieš pradedant jėgaines statyti (2010 m.), pastačius (2015 m. ir 2019 m. Išskyrėme ir tris zonas: vietas, kur stovi pačios vėjo elektrinės, esančias 5 km spinduliu ir 10 km spinduliu nuo vėjo elektrinės. Buvo identifikuota, kiek kiekvienoje zonoje yra kaimų. Pavyzdžiui, Kaišiadorių suvestiniai duomenys rodo tiriamoje teritorijoje esant 134 kaimus, kuriuose per analizuojamus tris skirtingus laiko rėžius yra įvykę 277 sandoriai. Tokie oficialūs duomenys iš Registrų centro, rodantys rinkos santykius. Šilalėje į mūsų tyrimą pateko 153 kaimai, čia įvyko 212 sandorių. Šilutėje – 151 kaimas su 598 sandoriais. Sandorių kiekis pakankamas, pati žemės rinka aplink kalbamas vėjo elektrines buvo gana aktyvi.
Svarbus pastebėjimas: sandorių tais žemės sklypais, kuriuose stovi jėgainės, visai nevyksta. Matyt, visi patenkinti, parduodančių tiesiog nėra. Tose mūsų tiriamose zonose buvo išvesta vieno hektaro kaina, žiūrėkim, kaip ji kito. Visur fiksuojamas stabilus kainų kilimas. Štai kaip atrodo žemės kainų dinamika 24 vėjo elektrinių Šilutės parke.
Žemės ūkio paskirties žemės kainos
Žemės ūkio paskirties žemės kainos
Žemės ūkio paskirties žemės kainos
Prašom susipažinti su dar vienu grafiku, kuriame pavaizduota, kaip Lietuvoje keitėsi didesnių nei 1 ha žemės ūkio paskirties sklypų kainos.
Didesnių nei 1 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo kainų pakyčiai Lietuvoje
Grafike kainų kilimas pavaizduotas procentais, skaičiai įspūdingi. Lietuvoje žemės ūkio paskirties sklypų kainos buvo tokios: 2000 m. 1 ha kainavo 1049 eurai, 2015 m. – 2558 eurai, 2019 m. – 2967 eurai.
O dabar palyginkime žemės kainų kitimą mūsų tirtose teritorijose šalia vėjo elektrinių parkų su visos Lietuvos duomenimis.
Rezultatų palyginimas
Labai aiškiai matyti kainų dinamika. lšsiskiria Kaišiadorių situacija, ten žemės brangesnės, net ir 2010 m., prieš jėgainių statybą, kainos buvo aukštesnės negu Lietuvos vidurkis. Šilalėje ypač reikšmingas buvo kainų augimas tų sklypų, kuriose buvo statomos jėgainės. Vėliau labai pakilo kainos sklypų, esančių kiek toliau nuo elektrinių, ir šiandien kainos jau baigia pasivyti Lietuvos vidurkj, nors žemės ten nėra derlingos ir daugiau naudojamos žalienoms. Panašiai kainos kyla Šilutėje.
Jeigu tuos kainų augimus paversime procentais, tai, pavyzdžiui, Šilutėje, kur vėjo elektrinių parkas buvo pradėtas eksploatuoti 2016 m., augimas yra toks: vėjo elektrinių parko teritorijoje kainos išaugo 290 proc.; iki 5 km nutolusioje zonoje jos pakilo 196 proc., o 5-10 km nutolusioje zonoje – 374 proc. Įspūdingi Šilalės procentai: 2010 m. žemės kaina vėjo elektrinių parko teritorijoje viršijo kainas Lietuvoje 520 proc., o 2019 m. – 218 proc.
Atliktos analizės rezultatai leidžia teigti, kad gyvenamose vietovėse, kur pastatytos Kaišiadorių 3 vėjo elektrinės, Šilalės 6 vėjo elektrinės ir Šilutės 24 vėjo elektrinių parkas, žemės ūkio paskirties žemė brango sparčiau nei Lietuvoje. Šitą brangimą galėjo sąlygoti šiose teritorijose patvirtinti specialieji planai, leidžiantys statyti vėjo elektrines. Žemės rinką suaktyvino galimybė gauti papildomų pajamų už sklypų nuomą vėjo jėgainių statybai, būtiniems privažiavimo keliams tiesti, už leidimus tiesti kabelius ir pan. Žemę brangino ir kompensacijos dėl sanitarinių apsaugos zonų ribojimų.
Užs. 9813