Užfiksuoti įvykiai, vienybė ir ryžtas

Užfiksuoti įvykiai, vienybė ir ryžtas

Užfiksuoti įvykiai, vienybė ir ryžtas

Juozą Bindoką, Šiaulių dramos teatro aktorių ir fotografą, padėti laikraščiui paprašėme, kai buvo sunkiausia: prieš pat išleidžiant pirmąjį laikraščio numerį su visa medžiaga pabėgo fotoreporteris.

Juozas sutiko. Pirmųjų metų laikraščių komplekte dominuoja Juozo Bindoko nuotraukos.

Prasidėjus tragiškiems sausio įvykiams Juozas buvo karščiausiuose taškuose. „Po tos nakties kartu su Krikščioniškojo paramos fondo žmonėmis važiavome į Vilnių, sužeistiesiems vežėme tvarsliavos“, — tas dienas prisimena Juozas.

Važiuota į nežinią. Pasiėmė dokumentus, pinigų. „Nežinia, kas ten vyksta. Ar įvažiuosime?“

Ligoninėje, kurioje buvo atvežti sužeisti Aukščiausiosios Tarybos ir Televizijos bokšto gynėjai, Juozui Bindokui leido fotografuoti.

„Turbūt man vieninteliam, nes niekur nemačiau nuotraukų iš ligoninės. Teko matyti dar gyvą Loretą Asanavičiūtę. Prisimenu, medikai kalbėjo: neišgyvens. Buvo labai keista ir baisu: gyva, bet neišgyvens. Toje pačioje ligoninėje gulėjo ir pirmoji auka — vaikinas, sovietų karininko sužeistas prie Spaudos rūmų“.

Pokalbių su sužeistaisiais nepamirši. „Nepriklausomybės gynėjai nevaidino didvyrių. Visi kalbėjo apie tvyrančią baimę, apie apkvaitusius kareivius, kurie, rodos, bet ką galėjo padaryti. Žmonės stovėjo ir nesitraukė“.

Sausio 16-oji — žuvusiųjų laidotuvės. Tūkstantinė žmonių minia. Rimtis ir ryžtas.

Ant stalo – pluoštas tų laikų fotografijų. Juozas stengėsi aprėpti neaprėpiamą — žmonių minią. Fotografavo iš Teatro sąjungos balkono, pasiprašė, kad leistų užlipti ant vieno namo stogo.

„Stebino žmonių geranoriškumas. Jeigu su fotoaparatu: praleis, padės, patars. Jokių priekaištų — kur lendi, negalima", — į atmintį įsirėžė žmonių vienybė ir geranoriškumas.

„Pažiūrėkit — tai tūkstančiai vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonių. Ir šiandien  jie visi nubausti, nes sumažintos jų pensijos. Ir tai — po dvidešimties metų“, — negali nesijaudinti Juozas Bindokas.

Kalba, kokia maža Lietuva ir, rodos, tokioje valstybėje negali būti netvarkos: kodėl didžioji dauguma Lietuvos žmonių toje mažoje šalyje gyvena ant skurdo ribos ar jau už jos? Kodėl iš Lietuvos bėga žmonės?

Klausimai, dar skaudesni, kai ant stalo tragiškų sausio įvykių nuotraukos.

Tada  vedė meilė Lietuvai, ryžtas, pareiga. Prasidėjo Rygos įvykiai. Ten fotografuota ligoninėse, gatvėse.

Juozas Bindokas su „Šiaulių kraštu“ jau dvidešimt metų. “Dėkingas laikraščiui, kad sudarė galimybę ne tik dalyvauti reikšmingų įvykių sūkuriuose, bet geriau pažinti Šiaurės Lietuvą ir gyvenimą“.

VIENYBĖ. Juozas Bindokas, pirmasis „Šiaulių krašto“ fotoreporteris, vartydamas 1991-ųjų sausio įvykių nuotraukas, prisimena žmonių vienybę ir geranoriškumą.

Jono TAMULIO nuotr.

LAISVĖ: 1991 metų sausio 16-oji – žuvusiųjų Laisvės gynėjų laidotuvės. Neaprėpiama minia: vyravo vienybė ir ryžtas

.

Juozo BINDOKO nuotr.