Sodiečio Jokūbo darže užaugo rekordinio ilgio moliūgas – net 1,20 metro. Ir kasdien jis dar ilgėja. „Matyt augs, kol šalnos neužpuls“, – svarstė daržovės augintojas.
Jis papasakojo, jog pavasarį kažkuriame prekybos centre, kartu su kitomis sėklomis, nusipirko ir pakelį paprastųjų ilgamoliūgių sėklų. Ant pakelio buvo parašyta, kad ilgamoliūgis šiltų vietų vijoklinis augalas, išauginantis iki 2 metrų ilgio vaisius. Jauni vaisiai valgomi kaip aguročiai ar cukinijos. Nupjovus vaisiaus dalį, gali toliau augti. Lietuvoje dažniau auginamas kaip dekoratyvus vijoklis, žydintis į lelijų žiedus panašiais žiedais. Subrendę ir išdžiovinti ilgamoliūgiai naudojami interjero papuošimui.
Ponas Jokūbas prieš sodinimą sėklas daigino kambaryje ant drėgnos popierinės servetėlės. Iš trijų sėklų prasikalė tik viena. Tą daigą paaugino vazonėlyje, o kai sušilo orai ir neliko šalnų pavojaus, pasodino prie pietinės namo sienos. Pastatė kopetėles, kad augalas turėtų kur lipti. Ir moliūgas augo, sparčiai kopė aukštyn. Užmezgė tik vieną vaisių.
Daržininkas sakė išsiaiškinęs, kad šis ilgamoliūgis dar vadinamas lagenarija. Pagal sulietuvintą lotynišką pavadinimą. Šios daržovės augintojai internete rašė, kad jauni ilgamoliūgiai tinkami valgyti. Kol odelę galima įbrėžti nagu. Jie skanesni už aguročius. Skonis savitas: šiek tiek prėskas, pikantiškai karstelėjęs. Vaisius galima valgyti šviežius, kepti, konservuoti, dėti į troškinius.
Ponas Jokūbas savo metrinės daržovės valgyti nesiruošia. Gaila, juk tik vienas vaisius užaugo. „Šiemet labai daug tradicinių lietuviškų agurkų darže užderėjo. Užteko ne tik šeimai rauginimui, bet visą vasarą vištos kasdien prie lesalų gaudavo po kelis didesnius agurkus“, – sakė ponas Jokūbas ir pridūrė, jog ketina, jeigu pavyks, ilgamoliūgį sudžiovinti. Būtų smagu ne tik pačiam pasigrožėti, bet ir kitiems parodyti.