J. Grubinskaitės nuotr.
„Prasidėjo fermų tuštėjimo metas. Šioje fermoje ūkininkas laikė kelias dešimtis melžiamų karvių, o dabar tik nereikalingi rakandai likę, jų niekas nebeperka“, – kalbėjo Tadas Micikevičius rakindamas tuščios fermos duris.
Neapsikentę į dugną nusiritusių pieno supirkimo kainų, pirmadienį visoje Lietuvoje ūkininkai paskelbė streiką. Pirmadienį Biržų krašto pieno ūkių atstovai dalyvavo protesto akcijoje prie AB „Rokiškio sūris“. Pasak vienos didžiausių pieno gamintojų rajone Vaidutės Stankevičienės, protesto tikslas – atkreipti dėmesį ir pasiekti bendrą susitarimą su perdirbėjais, kad už jiems tiekiamą žaliavą būtų mokama daugiau. Dauguma ūkininkų dar turi vilties iškovoti, tačiau kiti nuleidę rankas – išparduoda ūkius.

Ir ūkininkai nori gyventi

Gaudami menkus centus už pieną, žemdirbiai siekia susitarimo su perdirbėjais ir prekybininkais dėl palankesnių kainų ir ragina Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) nelikti nuošalyje – padėti rasti bendrą kalbą. Tuo tarpu ministras Kęstutis Navickas „plaunasi rankas“, sakydamas, kad ūkininkams turėtų padėti pieno perdirbėjai ir pardavėjai bei savivaldybių administracijos.

„Protesto akcijos tikslas – atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją. Pieno gamintojai pateikė raštą, kuriame išdėstytas prašymas dėl susitarimo – gamintojai, perdirbėjai ir prekybininkai turi prieiti bendro susitarimo, be abejo į tai turi reaguoti ir Vyriausybė“, – kalbėjo V. Stankevičienė.

Pasak jos, pieno gamintojas, kuris atlieka didžiausią darbą, lieka silpniausia grandimi – gauna mažiausią pajamų dalį. „Pieno kaina, kurią matome lentynoje, pasidalina taip: apie 20 procentų skirta gamintojui, perdirbėjui tenka maždaug 30 procentų, o prekybininkui – apie 40 procentų. Pieno gamintojų siekis – suvienodinti tas dalis, kad gamintojas gautų nors trečdalį pieno kainos“, – dėstė ūkininkė.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/