Sveiki, Naujieji Gerovės metai

Iliust­ra­ci­ja iš BKMS fon­dų
Alaus da­ryk­los pa­sta­tas, prie Ag­luo­nos upės, žie­mą.

Niū­ro­kos šie­met Ka­lė­dos. Pri­si­mi­ni­mus apie ap­šerkš­ni­ju­sias žie­mas, klai­džias snie­go pū­gas, žą­si­nus mo­liū­gus ir žal­čio žmo­ną Eg­lę su­gra­ži­na tik S. Ne­ries „Se­ne­lės pa­sa­ka“. Vel­nių iš­dai­gų pa­dau­gė­jo vel­niš­kai. Tai, daž­niau­siai, kip­šai ge­rian­tys iš si­dab­ro šu­li­nių. Ar­ba į juos su­me­tan­tys sa­vo vai­kus. O naš­lai­tėms ža­da­mos prie­mo­kos, to­dėl jos ne­strei­kuo­ja. Vie­na iš ne­pa­li­ku­sių pė­dų ra­ga­nų iš JAV ne­se­niai bu­vo su­gra­žin­ta na­mo.

Bai­gia­si dar vie­ni me­tai.

Iš­si­rin­kom nau­jas sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bas, eu­ro­par­la­men­ta­rus ir pa­tį Pre­zi­den­tą.

Vil­niu­je, pa­ga­liau, ati­deng­tas pa­mink­las dr. J. Ba­sa­na­vi­čiui. Iš JAV per­kel­ti Bir­žiš­kų pa­lai­kai. Po dau­ge­lio me­tų iš­kil­min­gai lai­do­jom par­ti­za­nus ir Ge­di­mi­no kal­ne at­ras­tų su­ki­lė­lių pa­lai­kus.

Dau­žėm ir vėl ka­bi­nom at­mi­ni­mo len­tas. Pa­na­šu, kad ši „pra­mo­ga“ bus tę­sia­ma. Hu­mo­ro mė­gė­jus pa­ten­ki­no N. Venc­kie­nės par­ga­be­ni­mo iš JAV „ce­re­mo­ni­ja“. Lau­kia­ma „Gar­lia­via­dos“ tę­si­nio. Links­ma bu­vo Sei­me.

Daug dė­jom pa­stan­gų, kad nuo že­mės pa­vir­šiaus ding­tų sta­to­ma bal­ta­ru­sių Ast­ra­vo AE. De­ja, ji ne­tru­kus bus ati­da­ry­ta. Lie­tu­vos Pre­zi­den­tas agi­ta­vo sa­vo ko­le­gas iš Lat­vi­jos ir Es­ti­jos ne­pirk­ti Ast­ra­vo elekt­ros. Ko­le­gos man­da­giai šyp­so­si, bet konk­re­čių pa­ža­dų ne­da­li­na. Jie dar ne­pa­mir­šo kaip po Fu­ku­ši­mos ka­tast­ro­fos, ža­dė­ję bet ne­su­ge­bė­ję net pra­dė­ti nuo­sa­vos ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bos, lie­tu­viš­kie­ji bro­liu­kai ty­liai spru­ko į krū­mus. O kiek bu­vo pri­tuš­čia­žo­džiau­ta?

Bir­žie­čiai Se­me­niš­kiuo­se pa­si­lai­do­jo JAV gy­ve­nu­sį ir mi­ru­sį fil­mų kū­rė­ją ir me­ni­nin­ką Jo­ną Me­ką.

2019 m. į Šven­to­jo Sos­to Vals­ty­bės Sek­re­to­ria­tą Va­ti­ka­ne pa­skir­tas dirb­ti 1972 m. Bir­žuo­se gi­męs, „At­ža­ly­no“ vi­du­ri­nę mo­kyk­lą bai­gęs ka­ta­li­kų ku­ni­gas, mon­sin­jo­ras, Va­ti­ka­no dip­lo­ma­tas, Baž­ny­čios is­to­ri­jos moks­lų dak­ta­ras Ro­lan­das Mak­ric­kas.

Įš­ven­tin­tas 1996 m. lie­pos 20 d. ku­ni­gu, pir­mą­sias šv. Mi­šias jis au­ko­jo Bir­žų Šv. Jo­no Krikš­ty­to­jo baž­ny­čio­je.

Bir­že­lio 16 d. Pa­kam­po­nių miš­ke ati­deng­tas me­mo­ria­las Ho­lo­kaus­to au­koms. Įvy­ko ei­ty­nės tuo pa­čiu ke­liu, ku­riuo 1941 me­tais į mir­tį bu­vo va­ro­ma pu­sė mies­to gy­ven­to­jų. Tai – šeš­to­ji vie­ta Lie­tu­vo­je, kur įam­žin­tos Ho­lo­kaus­to au­kų pa­var­dės.

Rug­sė­jo mė­ne­sio ga­le JAV lie­tu­vių išei­vi­jos po­rta­las „Drau­gas“ pra­ne­šė, kad neį­var­din­tas par­da­vė­jas in­ter­ne­to var­žy­ti­nė­se par­duo­da vie­no iš­ki­liau­sių lie­tu­vių poe­to, bir­žie­čio Ber­nar­do Braz­džio­nio ar­chy­vo da­lį. Už dvi do­ku­men­tų dė­žes bu­vo pra­šo­ma 2,5 mln. USD. To­kia kai­na ko­lek­ci­nin­kus ir eks­per­tus pra­juo­ki­no. Ar­chy­vo kai­na in­ter­ne­to auk­cio­ne su­ma­žė­jo dau­giau nei 30 kar­tų - iki 84 tūks­tan­čių do­le­rių. Spa­ly­je ar­chy­vo kai­na sie­kė jau vos 41 tūkst. do­le­rių. Ne poe­zi­ja šian­dien gal­vo­je.

Juo­kin­ga, bet šian­dien dau­giau gal­vos skaus­mo mums su­ke­lia šiukš­lės. Pra­dė­jo­me rū­šiuo­ti tai ką anks­čiau iš­mes­da­vo­me. Skai­čiau, kad Bir­žuo­se tin­ka­miau­sia kon­tei­ne­rių aikš­te­lių vie­ta bu­vo pa­rink­ta prie baž­ny­čios. Anek­do­tas. O gal ir pra­ktiš­ka: pa­si­mel­dei, iš­pa­žin­ti­mi ap­si­va­lei nuo sie­los bjau­ras­tis, iš­me­tei šiukš­les, nu­si­len­kei už šven­to­riaus tvo­ros pa­lai­do­tiems ku­ni­gams ir jau ga­li ra­mus dai­ry­tis ar­ti­miau­sio alu­ba­rio.

Tarp kit­ko, pa­rink­ta vie­ta – ne ei­li­nė. Is­to­ri­ja me­na dar ca­ro lai­kais, prie bu­vu­sios li­go­ni­nės pa­sta­ty­tą na­mą. Tuo­me­ti­nė Bir­žų vals­čiaus val­dy­ba jį pa­sta­tė mi­nint ste­buk­lin­gą ca­ro Alek­sand­ro III iš­si­gel­bė­ji­mą ge­le­žin­ke­lio ka­tast­ro­fo­je prie Bor­ki sto­ties 1889 me­tais.

Nep­rik­lau­so­mos vals­ty­bės kū­ri­mo­si pra­džio­je, te­bes­to­vin­čia­me Ro­tu­šės ir Li­go­ni­nės gat­vių kam­po na­me lai­ki­nai dir­bo vals­čiaus val­dy­ba, o 1925 – 1939 m. vei­kė „uba­gi­ne“ va­di­na­ma pra­džios mo­kyk­la.

Šian­dien ša­lis daž­nai mi­ni­ma tarp at­si­lie­kan­čių­jų. Dar­bo vie­tų ieš­kom už­sie­niuo­se. Al­gų, pen­si­jų ir pa­šal­pų dy­dis gy­ven­to­jų ne­ten­ki­na. Rei­kia­mo dė­me­sio trūks­ta svei­ka­tos ap­sau­gai, švie­ti­mui, šei­mai, ypač vai­kams. Rai­kant Sei­me biu­dže­tą vyks­ta dras­ky­ma­sis už kiek­vie­ną eu­rą. Triukš­mau­ti mes mo­kam.

Pa­ban­dėm strei­kuo­ti. Pa­ti­ko. Ge­di­mi­no pro­spek­te, prie Vy­riau­sy­bės, Sei­mo vis dau­gė­ja mar­ši­ruo­jan­čių ar pi­ke­tuo­jan­čių me­di­kų, gais­ri­nin­kų, mo­ky­to­jų, no­ta­rų. Orūs mo­ky­to­jai li­po pro Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jos lan­gus per­nak­vo­ti iki ki­to ry­to. Iš ry­to mi­nist­rė juos vai­ši­no nak­tį na­muo­se iš­kep­tu py­ra­gu. Kol mo­ky­to­jai pro­tes­tuo­ja, kai ku­rių mo­kyk­lų auk­lė­ti­niai po­te­riau­da­vo baž­ny­čio­je. O kur ki­tur juos dė­ti ? Jų ge­bė­ji­mo skai­ty­ti pa­kan­ka tik po­te­riams.

Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­ga­ni­za­ci­jos (EB­PO) ty­ri­mo re­zul­ta­tai pa­ro­dė, kad Lie­tu­vos 15-me­čiai vai­kai pa­gal skai­ty­mo ge­bė­ji­mą, kar­tu su Lat­vi­ja, Ru­si­ja, Bal­ta­ru­si­ja, Ita­li­ja ir dar tri­mis ša­li­mis da­li­ja­si 29-36 vie­to­mis (79 tir­tų pa­sau­lio ša­lių tar­pe). Tuo tar­pu len­kų ir es­tų vai­kai – pir­ma­me de­šim­tu­ke.

Lie­tu­viu­kai do­rai ne­mo­ka ne­tgi dau­gy­bos len­te­lės, ne­su­ge­ba ap­skai­čiuo­ti pro­cen­tų.

Sa­vaip dė­me­sį į sa­ve ban­do at­kreip­ti ak­to­riai. Pa­me­na­te kaip per Žo­li­nes, į Šal­či­nin­kų ra­jo­ne, Tur­ge­lių mies­te­ly­je, esan­čią baž­ny­čią, į len­kiš­kai au­ko­ja­mas pa­mal­das įsi­bro­vė trys dva­si­nin­kais per­si­ren­gę vy­rai – ak­to­riai V. Co­lo­lo, M. Pa­pi­ni­gis ir A. Stor­pirš­tis ir ten pri­kvai­lio­jo. Čia jau ne vien chu­li­ga­niz­mas. Dėl są­mo­nin­go apei­gų baž­ny­čio­je su­trik­dy­mo ak­to­riai ir re­ži­sie­rius bu­vo nu­teis­ti. Ka­žin kaip šį siau­tė­ji­mą įver­ti­no pa­mal­do­se da­ly­va­vę ti­kin­tie­ji iš ap­lin­ki­nių pa­ra­pi­jų, sve­čiai iš Len­ki­jos?

Dėl ne­pa­kan­ka­mo fi­nan­sa­vi­mo aukš­ta­jam moks­lui Vil­niaus Uni­ver­si­te­tas prie Vy­riau­sy­bės rū­mų su­reng­to­je pro­tes­to ak­ci­jo­je da­li­no aukš­to­jo moks­lo bai­gi­mo dip­lo­mus. Pa­čios ak­ci­jos „ci­mu­so“ ne­sup­ra­tau, bet des­pe­ra­tiš­ko juo­ko prie Vy­riau­sy­bės rū­mų bu­vo daug..

Ta­len­tin­giau­sių Lie­tu­vos mu­zi­kų ir bū­si­mų­jų bel­kan­to žvaigž­džių pro­tes­to ga­lin­gi bal­sai skam­bė­jo pro Mu­zi­kos ir Teat­ro aka­de­mi­jos lan­gus ir iš jos bal­ko­no. Per pa­tį Ad­ven­tą jie ne sa­vo bal­su (for­ti­si­mo) rė­kė ( ru­sai tai pa­va­din­tų „аральное исполнение“) at­si­su­kę į Lu­kiš­kių aikš­tę ku­rio­je ka­dai­se sto­vė­jo J. Pil­suds­kio ir V. Le­ni­no pa­mink­lai, kar­tu­vės (1863 – 64 me­tų su­ki­lė­liams) ir cir­kas. Kiek čia sim­bo­li­kos!

Su­burz­gė net ūki­nin­kų trak­to­riai. Su­pir­ki­mo kai­nos men­kos – ne­beū­ki­nin­kau­sim! Lyg sig­na­las Ge­di­mi­no mies­tui: ruoš­tis pirk­ti mais­to į Len­ki­ją, Lat­vi­ją, iš Bal­ta­ru­si­jos kont­ra­ban­di­nių ci­ga­re­čių, varš­kės, deg­ti­nės, vais­tų. Gal ko nors „iš­mes“ ka­li­ning­ra­die­čiai.

Gal ką nors su­gal­vos ir ki­ti.

Pak­vai­lio­ki­me. Ko­dėl, pa­vyz­džiui, ne­sust­rei­ka­vus dva­si­nin­kams ? Jie ga­li at­si­sa­ky­ti ap­tar­nau­ti nuo­dė­mių dek­la­ruo­ti, iš­pa­žin­ties at­lik­ti ir iš­ri­ši­mo gau­ti at­vy­ku­sį sa­vo pa­ra­pi­jos nu­si­dė­ju­sį­jį?

Pa­gal „grieš­nin­kų“ skai­čių juk pir­mau­ja­me vi­so­je Eu­ro­po­je. Dva­si­nin­kų su­ren­ka­mos au­kos var­gu ar pa­den­gia jų dar­bo są­nau­das. To­dėl tu­rė­tų pri­klau­sy­ti bent ko­kios kom­pen­sa­ci­jos.

Sup­ran­ta­ma, val­dan­tie­ji gūž­čio­ja pe­čiais – na juk nė­ra pi­ni­gų. Mums drau­giš­ki uk­rai­nie­čiai pa­sa­ky­tų: „ čo­go ne­ma, to­go ne­ma“. Jei ir tu­rė­tų – kaip nors nu­slėp­tų. Rin­ki­mai ant no­sies ir kiek­vie­nas eu­ras prieš rin­ki­mus ga­li pra­vers­ti nuei­nan­čios val­džios po­zi­ci­jų su­stip­ri­ni­mui. Kiek­vie­na „je­run­da“ pra­vers.

Tau­tos irz­lu­mą di­di­na ar­tė­jan­ti Sei­mo rin­ki­mų ko­ri­da.

Jei ti­kė­ti ži­niask­lai­da, si­tua­ci­ja vals­ty­bė­je ap­gai­lė­ti­na. Tie­sa, chao­sas Sei­me rims­ta. Pa­ma­žu įsi­tvir­ti­na po­žiū­ris, kad val­džios vei­kė­jams vals­ty­bės ge­ro­vė, pra­si­de­da nuo jų iš­si­ko­vo­to po­rtfe­lio. O no­rin­čių juos ne­šio­ti vien tik Sei­me net 141 ( vie­nam mi­li­jo­nui gy­ven­to­jų ten­ka 51 Sei­mo na­rys). Tuo tar­pu mi­li­jo­nui bal­ta­ru­sių pa­kan­ka 12 par­la­men­ta­rų.

Sei­me pra­si­de­da prieš­rin­ki­mi­nis bė­gio­ji­mas per frak­ci­jas. Tie, ku­rie jau­čia sa­vo po­li­ti­nės kar­je­ros pa­bai­gą sten­gia­si iš­si­gel­bė­ti ir pri­si­glaus­ti kur sau­giau, šil­čiau, lau­kia kas pa­siū­lys ge­riau per­bėg­ti. Da­lis pa­vo­jų pa­ju­tu­sių par­la­men­ta­rų su­ma­nė pa­keis­ti įsta­ty­mą pa­gal ku­rį ma­ži­na­ma kar­te­lė pa­tek­ti į Sei­mą. Iki šiol bu­vę 5 pro­cen­tai su­ma­žin­ti iki 3. Pre­zi­den­tas šį įsta­ty­mą ve­ta­vo.

Ar įsi­vaiz­duo­ja­te se­nų­jų me­tų pa­ly­das, Nau­jų­jų su­ti­ki­mą ir net Šv. Ka­lė­das be al­ko­ho­lio ? Aš – ne. Į res­to­ra­nus švęs­ti Kū­čių jau ei­na ir ra­maus šio va­ka­ro pra­lei­di­mo na­muo­se ša­li­nin­kai.

Dau­gu­ma da­bar­ti­nės kar­tos sen­jo­rų paaug­lys­tė­je esa­me skai­tę V. Šeks­py­ro “Hamleto” mo­no­lo­gą “Bū­ti ar nebūti”. Tai da­ry­ti mus ver­tė anuo­me­ti­nės mo­ky­mo pro­gra­mos.

To­dėl po iš­pa­žin­ties ir iš­ne­šus šiukš­les, prieš su­sė­dant prie šven­ti­nio sta­lo, su­si­mas­ty­ki­me...

Ger­ti ar ne­ger­ti.

Grįs­da­ma sa­vo mo­ky­mą bet ku­ri krikš­čio­niš­ko­ji kon­fe­si­ja re­mia­si Bib­li­ja.

Al­ko­ho­li­niai gė­ri­mai jo­je pa­mi­nė­ti apie 250 kar­tų. Daž­niau­siai – vy­nas. Alus Iz­rae­ly­je bu­vo ne­po­pu­lia­rus. To­je epo­cho­je des­ti­lia­vi­mo pro­ce­sai dar ne­bu­vo ži­no­mi, to­dėl stip­rūs al­ko­ho­li­niai gė­ri­mai ne­mi­ni­mi.

Al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų var­to­ji­mas Bib­li­jo­je ne­smer­kia­mas. Ma­ža to, vy­nas yra tas, ku­ris “links­mi­na žmo­gaus šir­dį“ (Ps 104,15).

Re­for­ma­to­rius Mar­ti­nas Lu­te­ris vy­ną Bib­li­jo­je lai­kė džiaugs­mo sim­bo­liu.

Gy­ve­ni­mo kny­ga Bib­li­ja į vy­ną žvel­gia ne­vie­na­reikš­miš­kai. Apaš­ta­las Pau­lius per­spė­ja ti­kin­čiuo­sius: „Ne­pa­si­ger­ki­te vy­nu, ku­ria­me sly­pi pa­si­lei­di­mas, bet bū­ki­te pil­ni Dva­sios“ (Ef 5,18).

Izai­jas pik­ti­na­si dar rūs­čiau: “Ši­tie svir­du­liuo­ja pe­rim­ti vy­no, klu­pi­nė­ja įkau­šę nuo svai­gaus gė­ri­mo... Šli­ti­nė­da­mi nuo stip­raus gė­ri­mo, jie klys­ta ką re­gė­da­mi, su­klum­pa by­lą spręs­da­mi. Taip, vi­sur sta­lai šlykš­čiai ap­vem­ti, šva­rios vie­tos nė­ra. (28, 7-9)”.

Ka­žin ar Izai­jas pa­si­gai­lė­tų mū­sų par­la­men­ta­ro Bro­niaus Bra­daus­ko, kai šis įkau­šęs ban­dė už­trauk­ti Sei­me Tau­ti­nę gies­mę kai to da­ry­ti ne­rei­kė­jo?

Pa­vers­da­mas van­de­nį vy­nu Jė­zus Kris­tus Ka­nos ves­tu­vėms to vy­no pa­da­rė maž­daug apie 600 lit­rų. Daug tai, ar ma­žai?

Pa­tar­lių kny­go­je yra re­ko­men­da­ci­ja vy­nu pra­blaš­ky­ti dep­re­sy­vias min­tis: “Ver­čiau duok svai­gų­jį gė­ri­mą žūs­tan­čiam, vy­ną – žmo­gui, ku­riam gy­ve­ni­mas ap­kar­to“ (31,6).

Kol vis kar­tė­jan­čia­me gy­ve­ni­me dep­re­sy­vios min­tys ga­lu­ti­nai mū­sų dar neuž­val­dė, lai­kas pa­kel­ti tau­res. Kas ga­lit - pri­si­lai­ky­kit Sei­mo drau­di­mų ir Izai­jo re­ko­men­da­ci­jos ((28, 7-91) neap­vem­ti sta­lų.

Pa­lin­kė­ki­te vie­ni ki­tiems ra­my­bės, kant­ry­bės.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.