Šukioniečiams – darbingi ir garbingi metai

Virginijaus BIELIAKO nuotr.
Edukacijos pamokėlė kaimo muziejuje.
Neseniai sveikinome šukioniečius, šių metų respublikinio Maxima projekto „Mes bendruomenė“ nugalėtojus. Šukioniečių pavyzdys puiki paskata ir kitoms bendruomenėms, kaip reikia nenuleisti rankų, vienytis ir visais įmanomais būdais skintis kelius vardan savo kaimo ir bendruomenės gerovės, krašto tradicijų populiarinimo. Mintimis apie bendruomenės projektus, nuveiktus darbus „Biržiečių žodžiui“ dalinasi bendruomenės pirmininkė Rita Bieliakienė.

Iš kur sužinojote apie prekybos tinklo Maxima skelbiamą konkursą?

Facebook paskyroje, kažkurio kito rajono bendruomenė pasidalino žinia apie prekybos centro Maxima skelbiamą konkursą ,,Mes – bendruomenė”. Šį konkursą sekiau jau trejus metus. Bet iki šiol konkursas buvo skiriamas miesto bendruomenėms. Paskaičiusi šių metų konkurso taisykles, paskambinau nurodytu numeriu ,,Maximos” atstovei. Ji patvirtino, kad ir kaimo bendruomenės gali dalyvauti. Šių metų konkurso tema ,,Suteik antrą kvėpavimą” labai atitiko mūsų bendruomenėje susidariusią situaciją ir ateities planus. Atsilaisvina buvusios bibliotekos patalpa. O dviejuose ankštuose kambarėliuose mūsų sprendimų ir pagalbos šaukte šaukiasi muziejaus eksponatai. Deja, kišenės tuščios. Be to, dar namie garaže- nauji eksponatai laukia savo šlovės valandos… Nekilo nė vienos abejonės.

Ką tik buvote parašę ir pateikę projektą Žemės ūkio ministerijai. Ir vėl ėmėmės naujo projekto rengimo darbų. Kas toje spartuolių komandoje?

Dirbau ne viena. Abiejų projektų ėmėmės su Greta Ratnikaite, bendruomenės narių Jūratės ir Remigijaus Ratnikų dukra. Greta norėjo įgyti daugiau patirties projektų rašyme. Man pravertė jaunatviška energija ir merginos mokėjimas naudotis informacinėmis technologijomis. Prisidėjo ir kiti bendruomenės tarybos nariai. Jolanta Trasykienė domėjosi remonto technologijomis ir dažų kainomis, Vaidas Rudis skaičiavo plotus ir medžiagas, Remigijus rinko kieto kuro katilą, Gretutė ieškojo muziejui tinkamų baldų. Jos draugas Ernestas kompiuterine programa nubraižė būsimo muziejaus planą. Vilma Šulnienė tobulino mūsų parašytą tekstą paraiškoje. Vienas lauke ne karys- yra toks liaudies priežodis. O daug rankų didžią naštą pakelia… Sunku nebuvo.

Kokia šio projekto vertė? Ką planuojate už tuos pinigus pirkti?

Projekto vertė – 3203,96 eurų. Neišlaidausime. Nesirinkome brangiausių technologijų ir medžiagų. Planavome tik būtinus pirkinius- dažus, dailylentes, šviestuvus, roletus langams, kelis baldus ekspozicijoms, stalus ir kėdes- edukacijoms, dar dulkių siurblį ir naują kieto kuro katilą. Bendrovės Maxima prašėme ir pasirašysime sutartį 2000 eurų, patys prisidėsime 30 proc. lėšų, 1000 eurų. Kaip pasikeis mūsų muziejus, pamatysime rudenį.

Kodėl lėšas investuojate į kaimo muziejų?

Muziejus įkurtas 2002 m., mūsų ilgametės bendruomenės pirmininkės a.a. Nijolės Šatienės iniciatyva. Prieš 18 metų buvo surinkta virš 600 eksponatų. Jie išdėlioti keliuose kambarėliuose. 2012m. eksponatai buvo vėl peržiūrėti, atrinkti ir surūšiuoti. Šiuo metu muziejaus pertvarka – aktualiausias klausimas ir bendruomenės garbės reikalas. Įamžinsime Nijolės atminimą –- sukursime Jai ekspoziciją naujame muziejuje. Muziejus mums buvo tapęs labai jautria, skaudžia vieta, todėl „kaifuojame” sužinoję, kad parama skirta. Už gražią iniciatyvą mus pasveikino ir pagyrė abi Biržų rajono bendruomenių sąjungos abi pirmininkės – buvusioji Vida Jasinevičienė ir dabartinė Edita Čeponienė.

Seniausi ir įdomiausi eksponatai.

Pertvarkant muziejų, vėl skaičiuosim eksponatus. Yra pažeistų. Seniausias gal būt bus mokykliniais laikais talkoje kolūkyje renkant akmenis, Antano Bajoriūno surastas akmens kirvukas. Yra lopšys iš Puodžiūnų kiemo, kuriame išsupti 6 vaikai… Yra Šukionių mokyklų varpelis, daugybę metų kvietęs mūsų kaimų vaikus į pamokas. Yra a.a. Valės Mažeikienės vestuvinis tautinis rūbas, tiesa, vos gyvas, bijome net skalbti... Tai mūsų prosenelių, senelių, tėvų išglostyti daiktai, skleidžiantys prisiminimų šilumą.

Kas jie, Jūsų kaimo muziejaus lankytojai?

Na, šiam muziejui lankytojų galėtų pavydėti bet kuris ir didesnis muziejus. Šukionių muziejų lankė ekskursijos ir autobusais, ir pavieniai lankytojai iš mūsų rajono, visos Lietuvos, užsukdavo ir užsieniečių. 2006 metais muziejuje sulaukėme ir Lietuvos Prezidento V.Adamkaus.

Ne vienas pastebime: muziejaus eksponatai atgimsta – jie pasitarnauja įvairiuose bendruomenės renginiuose...

Taip. Muziejaus eksponatus naudojame per šventes, jais puošiame sceną, rengiame parodas, su bendramintėmis vaikams suruošiame įvairias edukacines veiklas.

Prieš kelerius metus pasisiuvote kelis tautinius kostiumus. Ne savo muziejaus ekspozicijai?

Ką jūs... Turime tris moteriškus skirtingų dydžių tautinių kostiumų komplektus. Jais puošėmės jau kelis kartus per Alutinio šventę, rudens gėrybių mugę Vabalninke, Lietuvos ūkininkių draugijos renginiuose.

Jūsų bendruomenė labai panaši į skruzdėlyną. Judat, krutat nuo pat įsikūrimo pradžios. Kiek Jūsų bendruomenėje narių? Iš kur toks entuziazmas?

Sąraše – 117. Tai žmonės, kurie paremia veiklą sumokėdami 5 eurų metinį nario mokestį, stiprina bendruomenę ateidami į susirinkimus išklausyti, patarti, kažką nuspręsti. Bet iš tiesų bendruomenė yra daug didesnė, nes į renginius kviečiami, gali ateiti ir ateina visi norintys. Bendruomenės narių sukurtu gėriu ar grožiu naudojasi visi. Juk važiuodamas pro sulapojusį, tvarkingai nušienautą parką neužmerkia akių ir neregistruotas narys. Tikrai, kaip skruzdėlynas – kiekvienas po šapelį, po trupinėlį... Man tik belieka įkišti į tą skruzdėlyną pagalį, kad tos skruzdės neapsnūstų…

Kas diktuoja naujus sumanymus?

Naujus sumanymus padiktuoja pats gyvenimas. Pavyzdžiui, ištuštinus seną muziejų atsilaisvins patalpa, kuri labai reikalinga, kai vestibiulyje ar salėje pašarvojame išeinantį į amžinybę kaimyną.

Kaip šaunuoliai šukioniečiai „atsilaikė“ prieš karantiną?

Karantinas mums nebuvo baisus. Drausmingi patys buvome. Kitus sudrausminantys, atjaučiantys, vienas kitam padedantys. Kažkas perskaitė daug knygų, kažkas išmoko naudotis elektronine bankininkyste, kitas susiremontavo kambarį, pamėgo žvejybą. Moteriškės siuvimą prisiminė- apsaugines kaukes siuvo sau ir kaimynui. Daugelis susilaikė nuo artimesnio bendravimo –- saugokis pats, tada ir Dievulis pasaugos. Pati labiausiai bijojau, kad iš baimės ir širdgėlos palūžę vyresni žmonės nepradėtų sirgti ir mirti. Bet ne tokie mes ištižę, juk šie žmonės pokarį išgyveno, nepriteklius…Kas Jiems ta koronės propaganda? Sau ir kaimynei pomidorų pasėja, kapčius bulvių pilnas, rauginti kopūstai rėčkutėj dar nesibaigė... Išeina į lauką, paukštukų pasiklauso, darže pasikapsto, orą ir valdžią pakeiksnoja… še tau ir korone…Gegužines giesmes šiemet kiekviena atskirai kol kas gieda.

Ar tikėjotės, kad pakliūsit tarp nugalėtojų?

Taip, tikėjomės. Kažkas yra pasakęs „tikėkis geriausio, ruoškis blogiausiam“. Taip ir darėm. Aptarėm ką darysim sėkmės arba nesėkmės atvejais. Beje, džiaugsmas dvigubas, nes mūsų paraiškai pateiktai vasarį ŽŪM, taip pat suteiktas finansavimas.

Darbingų metų.

Kalbėjosi Regina VAIČEKONIENĖ

 

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.