Naujausios
Sprogmenį ištraukė iš bažnyčios sienos
Paslaptingo sprogmens, kuris Akmenės bažnyčios bokšto sienoje kyšojo apie pusšimčio metrų aukštyje, ketvirtadienio pavakarę nebeliko. Maždaug po valandą trukusios išminuotojų operacijos paaiškėjo, kad tai – Antrojo pasaulinio karo laikų artilerijos sviedinys, nekėlęs pavojaus.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Ant sprogmens – rankų pėdsakai
Akmenės bažnyčios sienas šią vasarą restauruojančios įmonės darbininkai ketvirtadienio pavakarę baigė darbą anksčiau, negu įprasta.
Jų suręstais pastoliais, kurie siekia aukščiausią bokštą apie pusšimčio metrų aukštyje, pasinaudojo išminuotojai, atvykę iš Klaipėdos.
Kariškiai apžiūrėjo iš raudonų plytų mūro išlindusį sprogmenį. Sprogmens galas buvo aiškiai matomas ir iš bažnyčios šventoriaus, įžiūrimas už jo tvoros.
Išminuotojai atkreipė dėmesį, kad sprogmuo yra ne kartą liestas žmonių rankų. Jis apdažytas tokia pat spalva dažų, kokiais nutepta ir bokšto stogo skarda. Kada ji galėjo būti atnaujinama kol kas bažnyčios archyvuose neaptikta duomenų.
Prie sprogmens žmogaus prisiliesta ir šią vasarą. Restauruotojai jo galą užtepė raudonu glaistu, kurį naudoja plytų sienų plyšiams užtaisyti. Prie sienų spalvos priderintas metalas nebebuvo taip aiškiai pastebimas iš tolėliau.
Išminuotojų pajudintas sprogmuo nekrustelėjo – atrodė lyg įbetonuotas.
Be sprogdiklio
Ant žemės nusileidę išminuotojai nusprendė trupinti sieną gabalą. Tačiau sprogmenį pavyko ištraukti, kai vyrai panaudojo grąžtą.
Tada išminuotojai sušuko: „Nėra sprogdiklio“.
Nustebino nelauktas rezultatas
Išminuotojai konstatavo, kad rasto sprogmens liekana yra Antrojo pasaulinio karo laikų tarybinės armijos pabūklo 76 kalibro sviedinys.
Ar jis galėjo būti iššautas karo pradžioje ar jam baigiantis – nėra įrodymų, nes tokie sprogmenys buvo naudojami viso karo metu.
Vis dėlto kariškius nustebino tai, kad sviedinio gale nebuvo sprogdiklio. Jis paprastai lieka, jei iššautas sprogmuo nesprogsta. Todėl atrodė lyg sviedinys būtų specialiai įmūrytas į sieną.
Tačiau artilerijos specialistai žino apie retus atvejus, kai ore lekiantis sviedinys pamesdavo sprogdiklį.
Dvasininkas pavojaus nejautė
Dėl sprogmens išminuotojai į bažnyčią jau buvo iškviesti dar 2005 – ųjų vasarą. Tada vienas vietinis gyventojas pranešė žinąs netoli bažnyčios žemėje užkastų sprogmenų, baiminosi, kad jie yra pavojingi.
Tačiau po pusdienį trukusios paieškos nieko nerasta, o susidomėta bažnyčios sienoje matoma žmonių vadinama bomba.
Ją apžiūrėję Juozo Vitkaus inžinerinio bataliono išminuotojai nustatė, kad tai – artilerijos sviedinys, tačiau negarantavo, kad jis nekenksmingas.
Buvo atvykę ir tuometinės apskrities viršininko administracijos Civilinės apsaugos departamento vadovai.
Išminuotojai tvirtino, kad nedidelė tikimybė, kad sviedinys artimiausiu metu driokstelėtų, jei jo niekas nejudins. Tačiau tvirtino, kad sprogimą gali sukelti korozija.
Tuometinis Akmenės parapijos klebonas Bronislovas Latakas neatmetė versijos, jog bokštą remontavę darbininkai specialiai į sieną įmūrijo tuščią sviedinio tūtą. Tad dvasininkas sakė nejaučiąs baimės.
Akmenės rajono savivaldybės tuometinės civilinės saugos tarnybos viršininkas Vladislovas Balkauskas sakė inicijuotų išminuotojų pagalbą, jei Akmenės parapijos klebonas kreiptųsį į policiją.
Tačiau to nepadarė klebonas B. Latakas.
Autoriaus nuotr.
PĖDSAKAI: Sprogmuo buvo ne kartą liestas žmonių rankų, ir likę keli dažų bei kitų statybinių medžiagų pėdsakai.
SIENA: Išminuotojai beveik valandą iš Akmenės bažnyčios sienos traukė sprogmenį.
NEŠULYS: Nepavojingo artilerijos sviedinio likučiai nesviedžiami nuo pastolių, o nunešami rankose.
NEKENKSMINGAS: Artilerijos sviedinys buvo nekenksmingas, nes sienoje stirksojo be sprogdiklio.
ŠIMTAMETĖ: Šimtmetį šiemet švenčianti Akmenės bažnyčia atsikratė daugiau kaip pusę savo amžiaus gyvenusi su sprogmens likučiais sienoje.