Naujausios
„BŽ“: Šilumos kainos Biržų mieste yra aukščiausios Lietuvoje. Kaip manote, kodėl taip yra? Juk kituose miestuose, kur taip pat kūrenama biokuru, jos ženkliai žemesnės.
M. Budriūnienė: Kodėl Biržuose šilumos kainos yra aukščiausios, mes neanalizavome. Tik stebėjome, kaip kas mėnesį sąskaitos už šildymą didėja ir didėja. Tiesiog manome, kad su UAB „Litesko“ buvo sudaryta nepalanki Biržų rajono gyventojams sutartis ir jie tuo naudojosi, nieko nenorėdami keisti.
„BŽ“: Jūsų namo bendrija įgyvendino renovacijos projektą, kurio metu pasirinko alternatyvų šilumos tiekimo metodą. Kodėl?
M. Budriūnienė: Mums kilo mintis ieškoti kitokio alternatyvaus šildymo būdo, nes matėme kaip renovuojami šalia mūsų esantys trys namai. Stebėjau kaip vyksta techninės priežiūros darbai, kaip administratoriai dažnai nesiskaitydami bendrauja su namų atstovais. Renovuotis, paliekant UAB „Litesko“ mūsų namo šilumos tiekėju, nemačiau prasmės. Paskaičiavome, kad jų šildymo kainos didelės, todėl, paskolą mokant, renovacija neatsipirks. Renovuotis dėl renovacijos nematėme prasmės. Namo bendrija atliko apklausą internete. Iš kelių geoterminį šildymą tiekiančių firmų atsiliepė viena – UAB „Gelmita“. Šios firmos atstovai panoro realybėje apžiūrėti mūsų gyvenamąjį daugiabutį namą. Atvykę įmonės darbuotojai apžiūrėjo ir įvertino 20 butų namą. Jie pastebėjo, kad tokių metų – 1971 – ųjų statybos namas yra pakankamai geros būklės. Ir patvirtino, kad jame galima įrenginėti geoterminį šildymą. “Gelmintos” atstovai atvyko į namo bendrijos susirinkimą, atsakė į rūpimus gyventojų klausimus.
“BŽ”: Papasakokite kaip vyko renovacija, ką pavyko pasiekti, su kuo teko kovoti ir į ką ypatingai kreipėte dėmesį? Kokiu būdu rinkotės rangovą? Kiek kainavo renovacija, kiek už ją moka gyventojai ir kiek pavyko sutaupyti, kai viską kontroliavote ir rinkotės asmeniškai, o ne patikėjote tai daryti „Biržų šilumos tinklams“?
M. Budriūnienė: Tuomet namo bendrija paruošė du investicinius projektus. Turėjo būti ruošiami du projektai – alternatyviam atsinaujinančių išteklių bei centralizuotam šildymui. Projektus parengė biržietė Aušra Kairytė, kurią namo bendrija mini tik geru žodžiu. Ji ne kartą buvo atvykusi į bendrijos susirinkimus, atsakė į gyventojų klausimus.
Tuo metu namo bendrija aiškinosi, ar būtinai namo administratoriumi turi būti paskirtas savivaldybės įmonės „Biržų šilumos tinklai” projektų vadovas Linas Kulbis. Namo ir jo bei šilumos tinklų vadovo Ivano Dološickio požiūriai į daugelį dalykų nesutapo.
Kreipėmės į Aplinkos apsaugos ministeriją, klausėme, kodėl tipinėse parengtose sutartyse vienareikšmiškai nurodoma, kad bendrija ir pirmininkas yra niekas. Viską sprendžia administratorius. Kadangi namo bendrija tam paprieštaravo, ministerijos atstovai pasiūlė namą administruoti patiems. Namo bendrija taip ir nutarė pasielgti. Rangovą nusipirkome per CPO bei taip pat ir techninį prižiūrėtoją. Mūsų projektas buvo nupirktas 15 procentų pigiau, nei buvo numatyta investiciniame projekte. Jau šioje vietoje sutaupėme. Viso projekto vertė – 354 607 eurai. Iš šios sumos 30 procentų buvo dengiama Europos Sąjungos ir valstybės lėšomis. Projektą per viešuosius pirkimus nupirko UAB„Svalex“, kuris tapo generaliniu rangovu.
”BŽ”: Ar jautėte spaudimą iš savivaldybės, kad nesirinkti alternatyvių šilumos šaltinių? Jei taip, kas jį darė?
M. Budriūnienė: Spaudimą jautėme neformaliai iš tuometinio Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus bei vicemerės I. Varzienės, nors ji tuo metu buvo renovacijos komisijos pirmininkė.
„BŽ“: Kalbama, kad savivaldybės įmonė „Biržų šilumos tinklai“ nerekomenduoja rinktis alternatyvius šilumos šaltinius ir daugiau skatina jungtis prie „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ tinklų. Kaip vyko Jūsų bendradarbiavimas su šia įmone, ar jos specialistai Jums padėjo, ar trukdė?
M. Budriūnienė: Bendraujant su Linu Kulbiu, mūsų požiūriai šiais klausimais išsiskyrė.Yra toks posakis, kas pinigus moka, tas ir muziką užsako. Juk paskolą mokės bendrijos gyventojai, tai ir sprendimus turi priimti jie patys . Iš L. Kulbio gavau informacijos, kokių dokumentų reikia pradedant ruošti investicinį projektą. Daugiau bendrauti su juo nemačiau prasmės. Su „Litesko“ technikos inžinieriumi teko ilgokai pakalbėti, kuris bandė apeliuoti į mano sąžinę, nes neva kitiems mikrorajono gyventojams brangs šiluma, priminė šilumos įstatymą, tačiau tai nepakeitė bendrijos nuostatos rinktis alternatyvų šilumos šaltinį.
„BŽ“: Kaip gyventojai reagavo į pasiūlymą rinktis geoterminį šildymą, kokios buvo baimės, kas pasiteisino, o kas ne?
M. Budriūnienė: Gyventojai buvo supažindinti su geoterminiu šildymu, nes susirinkimuose dalyvavo investicinio projekto projektuotoja, „Gelmitos“ atstovai, kurie detaliai viską paaiškino. Bendrija už atsinaujinančią energiją nubalsavo 100 procentu. Baimių nebuvo jokių, nes daug bendravau su namų bendrijų pirmininkais iš Alytaus ir Marijampolės, kurie jau buvo įvykdę renovacijos projektus su geoterminiu šildymu ir darbus pas juos atliko UAB „Gelmita“.
„BŽ“: Kalbama, kad šilumos kainos Jūsų name nukrito bene 4 kartus ir tiek sumažėjo sąskaitos gyventojams. Ar tai tiesa?
M. Budriūnienė: Jeigu įdomu, spalio mėnesio sąskaita mano 64,89 kvadratinių metrų butui buvo 22,37 euro (bendrai už šildymą, 2 kubus šilto vandens ir su „gyvatuko“ mokesčiu). Tai daug, ar mažai spręskite patys, tik neužmirškite, kad PVM elektros energijai yra 21 procentas, o šilumai jis taikomas lengvatinis. Kartu buvo paskaičiuotas ir laiptinių šildymas . 2018 metų lapkritį įmonė „Litesko“ už šilumą išrašė 65 eurų sąskaitą, o paleidus geoterminį šildymą 2019 metų lapkritį jau mokėta tik 15 eurų.
„BŽ“: Kodėl dauguma kitų renovuojamų namų bendrijų nesirenka alternatyvių šilumos šaltinių? Joms trūksta informacijos, ar tiesiog bijo pasipriešinti valdininkams?
M. Budriūnienė: Bendrijų pirmininkai bijo prisiimti atsakomybę, nes įpratę, kad kažkas už juos padarys. Tai sovietinis mąstymas, kad kažkas padarytų ir dar nereikėtų mokėti. XXI amžiuje nieko nemokamo nėra, tik sūris pelėkautuose. Reikia nebijoti imtis ryžtingų veiksmų, o ne leisti“ žaisti“ savo pinigais kažkam kitam.
„BŽ“: Ar Biržų rajono savivaldybės tarybos narys Dalius Drevinskas, aktyviai pasisakęs aukštų šilumos kainų problemos klausimu, domėjosi kaip veikia geoterminis šildymas Jūsų name? Galbūt tuo domėjosi savivaldybės valdininkai ar „Biržų šilumos tinklų“ vadovas? Ar iš viso buvo besidominčių? Ar meras Vytas Jareckas tuo domėjosi?
M. Budriūnienė: D. Drevinskas tuo metu, kaip ir dabar buvo tarybos narys, į kurį kreipiausi dėl administravimo sutarties, kodėl ji yra vienašališka, ko pasekoje, vykdant renovaciją, bendrija lieka nuošalyje. Deja, labai nusivyliau, nes pasijuto šio tarybos nario kompetencijų stoka. Geba tik pakalbėti, kai artėja rinkimai ir kalbomis „mažina“ šilumos kainas. Dabartiniai „Biržų šilumos tinklų“ vadovai jau buvo atvykę apžiūrėti visos įrangos ir domėjosi bei ne kartą skambino. Buvo atvykusi dabartinė savivaldybės atstovė, kuri atsakinga už renovaciją. Taip pat domėjosi vienas daugiabutis namas Biržuose, kurie jau parengė investicinį projektą su geoterminiu šildymu. Šiaip sulaukiu daug skambučių iš visos Lietuvos miestų namų bendrijų pirmininkų, kurie domisi mūsų projektu, nes rekomendacijas gavo iš BETOS ir turi mano telefoną.Visada malonu bendrauti ir patarti, nes pats praėjai „ugnį ir vandenį', kol įvykdei tokį projektą, todėl kuo galiu stengiuosi patarti , paaiškinti.
Biržų rajono meras Vytas Jareckas niekada nesidomėjo mūsų namo projektu, neklausė, ar pasiteisino ar ne. Manau, meras turėtų būti labiausiai suinteresuotas, kad rajono gyventojams šiluma pigtų, tačiau, girdėjau sakant: „Na ir kas, aš vis tiek iki 2033 metų meru nebebūsiu“. Toks mero požiūris tik stebina ir kartu liūdina.
„BŽ“: Ką patartumėte nerenovuotų namų gyventojams, kurie iki šiol moka už šilumą brangiausiai Lietuvoje?
M. Budriūnienė: Administruotis patiems ir pasirengti projektus su atsinaujinančia energija, nes ateityje Europos Sąjunga privers tai daryti,o jei investuos šilumos tiekėjas į atsinaujinančią energiją, tai šilumos kaina neatpigs.
„BŽ“: Esate mokytoja. Negali nežavėti Jūsų narsa, su kuria vykdėte namo renovacijos projektą. Kokios Jūsų savybės padėjo pasiekti rezultatą?
M. Budriūnienė: Esu ryžtinga, reikli sau ir kitiems, visada siekiu užsibrėžto tikslo, bet prieš tai turiu įsitikinti jo svarba, naudingumu, prasme. Noriu, kad mano sūnums liktų bent kiek paklausesnis butas, nes mūsų regione pasiūla ateityje bus, o paklausos nebus. Be to, per renovaciją jaučiausi tvirtai, nes turėjau su kuo pasitarti: su sūnumi Valdu- inžinieriumi, sūnumi Andriumi – teisininku bei vyru Jonu – statybininku. Visada turėjau jų palaikymą, padrąsinimą. Todėl dabar mano namo gyventojai moka už šilumą su šypsena veide.
