Pakartotas žydų žūties kelias

Pa­kar­to­tas žy­dų žūties ke­lias

Sek­ma­die­nį Ža­ga­rė­je (Jo­niš­kio ra­jo­nas) pa­mi­nė­tos 75-osios žy­dų žu­dy­nių me­ti­nės. Su­si­rin­kę žu­vu­sių­jų ar­ti­mie­ji, jų bi­čiu­liai, vie­tos gy­ven­to­jai ei­se­na pa­kar­to­jo su­nai­kin­tos mies­te­lio vi­suo­me­nės da­lies ke­lią nuo mies­to aikš­tės iki ho­lo­kaus­to vie­tos par­ke. Ten 1941 me­tų spa­lį at­gu­lė 3000 žy­dų, at­va­ry­tų ne tik iš Ža­ga­rės, bet ir at­vež­tų iš Šiau­lių, Paš­vi­ti­nio, Lin­ku­vos.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Drau­giš­kos fut­bo­lo var­žy­bos

Su­va­žia­vu­sių iš Šiau­lių, Vil­niaus ir ki­tų Lie­tu­vos mies­tų ho­lo­kaus­tą pa­ty­ru­sių­jų gi­mi­nių, pa­li­kuo­nių bei vie­tos gy­ven­to­jų, ren­gi­nio da­ly­vių krū­ti­nes pa­žy­mė­jo sim­bo­li­nės gel­to­nos žvaigž­dės, ko­kias pri­va­lė­jo ne­šio­ti į ge­tus su­va­ry­ti žy­dai.

Trum­pai pri­min­ta Ža­ga­rės žy­dų is­to­ri­ja. Mies­te iki Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro vei­kė sep­ty­nios si­na­go­gos, žy­dų mo­kyk­la, ban­kas, ki­tos įstai­gos. Se­no­jo­je ir Nau­jo­jo­je Ža­ga­rė­je žy­dai anuo­met su­da­rė dau­giau kaip 60 pro­cen­tų gy­ven­to­jų. Jie val­dė įvai­rius vers­lus, ver­tė­si pre­ky­ba, pa­lai­kė glau­džius ry­šius su li­ku­sia vie­tos bend­ruo­me­nės da­li­mi. Ši tau­ta mies­te­ly­je tu­rė­jo gar­sią fut­bo­lo ko­man­dą „Ma­ka­bi“, ku­rios žai­dė­jai bu­vo su­šau­dy­ti se­no­sio­se žy­dų ka­pi­nė­se.

Pri­si­me­nant ko­man­dą dar iš va­ka­ro prieš mi­nė­ji­mą par­ko sta­dio­ne drau­giš­kas rung­ty­nes su da­bar­ti­niais Ža­ga­rės fut­bo­li­nin­kais su­žai­dė Lie­tu­vos žy­dų bend­ruo­me­nių su­da­ry­ta ko­man­da.

Iš­gel­bė­ji­mo is­to­ri­ja

Mo­čiu­tės Ma­ri­jo­nos Ties­nie­sie­nės (Mi­riam Šnei­de­ry­tės) iš­gel­bė­ji­mo nuo žū­ties 1941 me­tų spa­lio 2-ąją Ža­ga­rės par­ke is­to­ri­ja skam­bė­jo jos anū­kų Kor­ne­li­jos ir Mo­des­to lū­po­mis.

1941 me­tais 17-me­tė Ma­ri­jo­na iš Paš­vi­ti­nio, kur tuo me­tu su tė­vais gy­ve­no, bu­vo per­kel­ta į ge­tą Ža­ga­rė­je.

Tą lem­tin­gą die­ną Ma­ri­jo­na kar­tu su ma­ma atė­jo į mies­to aikš­tę, kur su­si­rin­ku­sius ap­su­po gink­luo­ti vy­rai, o po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas pra­ne­šė, esą žy­dai bus iš­siųs­ti pri­va­lo­mų dar­bų. Ten pat ne­tru­kus pa­si­gir­do šū­viai, bu­vo su­žeis­ta ke­le­tas žmo­nių, Ma­ri­jo­nos ma­mai kul­ka pa­tai­kė į ko­ją. Vi­siems liep­ta gul­ti ant že­mės.

Se­nas pa­žįs­ta­mas Vla­das Bie­lec­kas su­ra­do Ma­ri­jo­ną ir iš­ve­dė, lei­te­nan­tą įti­ki­nęs, kad ji ne žy­dė.

Mi­riam Šnei­de­ry­tę, pa­de­dant ku­ni­gui Ka­ziui Ka­va­liaus­kui, Paš­vi­ti­ny­je pri­glau­dė lie­tu­vė naš­lė Ona Na­vic­kie­nė. Bu­vo su­kur­ta is­to­ri­ja, kad ji esą paim­ta au­gin­ti žy­dų šei­mos, kai lie­tu­vė ma­ma po vy­ro mir­ties su­si­lau­kė ket­vir­to vai­ko ir ne­be­ga­lė­jo vi­sų iš­lai­ky­ti.

Šią is­to­ri­ją teis­me pa­tvir­ti­no liu­di­nin­kai. Mi­riam bu­vo iš­duo­ti do­ku­men­tai Ma­ri­jo­nos Na­vic­kai­tės var­du. Tai jai iš­gel­bė­jo gy­ve­ni­mą.

Ne­ti­kė­jo, kad vyks žu­dy­nės

Šiau­lių žy­dų bend­ruo­me­nės at­sto­vas Sa­nia Ker­be­lis „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė, kad jo šak­nys taip pat glū­di Ža­ga­rė­je. At­va­žia­vęs jis kas­kart ap­lan­ko na­mus Upės gat­vė­je, kur gy­ve­no se­ne­lio, dir­bu­sio bat­siu­viu ir įkū­ru­sio de­šimt dar­bo vie­tų, šei­ma.

„Šei­ma iš­si­gel­bė­jo tik se­ne­lės bro­lio, ku­ris įti­ki­no emig­ruo­ti, dė­ka. Se­ne­lė iš­va­žiuo­ti ne­no­rė­jo, ji, kaip ir dau­ge­lis žy­dų, ne­ga­lė­jo pa­ti­kė­ti, kad vo­kie­čiai, to­kia kul­tū­rin­ga tau­ta, ką nors blo­go ga­lė­tų pa­da­ry­ti. Vos die­ną iki žu­dy­nių pa­ga­liau ap­si­spren­du­si jų šei­ma pės­čio­mis iš­ke­lia­vo į Ry­gą, o iš ten pa­si­trau­kė į Vi­du­ri­nę Azi­ją. Po ka­ro grį­žę ap­si­gy­ve­no Vil­niu­je, Šiau­liuo­se. Ta­čiau gi­mi­nės da­lis iš ki­tų mies­tų ne­spė­jo iš­vyk­ti ir bu­vo su­šau­dy­ti,“ – pa­sa­ko­jo S. Ker­be­lis.

Ta ži­nia, pa­sak jo, vei­kia skau­džiai, ir iki šiol pa­lie­ka pėd­sa­ką. Kas­met jis su žy­dų bend­ruo­me­nės na­riais at­va­žiuo­ja pa­gerb­ti at­mi­ni­mo į žy­dų ge­no­ci­do vie­tą Ža­ga­rė­je.

Ža­ga­rė sten­gia­si sau­go­ti žy­dų pa­vel­dą

Mi­nė­ji­me ke­lių de­šim­čių žmo­nių ei­se­na pa­trau­kė tuo pa­čiu ke­liu, ku­rį 1941-asiais nuė­jo žy­dai. Prie ge­no­ci­do įvy­kius me­nan­čio pa­mink­lo par­ke už­deg­tos žva­kės, pa­dė­ta gė­lių, už­dė­ti ak­me­nu­kai, ka­di­šą su­kal­bė­jo ra­bi­nas.

Į su­si­rin­ku­sius krei­pė­si Iz­rae­lio am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Amir Mai­mon, ku­ris pa­ste­bė­jo, kad Ža­ga­rė iš­si­ski­ria iš to­kių vie­tų Lie­tu­vo­je, nes čia žy­dų pa­vel­dą sten­gia­ma­si sau­go­ti ne tik at­min­ti­ną die­ną, bet vi­sus me­tus.

Jis pri­mi­nė apie sėk­min­gai praė­ju­siais me­tais or­ga­ni­zuo­tus Žy­dų kul­tū­ros die­nų ren­gi­nius ir per­da­vė tą­kart juo­se da­ly­va­vu­sių Sa­ros Ma­nob­los, iš­lei­du­sios kny­gą apie Ža­ga­rės žy­dų gy­ve­ni­mą, ir ži­no­mo re­ži­sie­riaus Ro­do Fryd­ma­no lin­kė­ji­mus, ku­rie am­ba­sa­do­rių pa­sie­kė mi­nė­ji­mo iš­va­ka­rė­se elekt­ro­ni­niu pa­štu.

„3000 su­šau­dy­tų žmo­nių ne­bu­vo tik skai­čiai, jie tu­rė­jo var­dus, pa­var­des. Bet neuž­ten­ka kal­bė­ti apie žu­dy­nes, svar­bu pra­dė­ti nuo is­to­ri­jos, kaip žy­dai įsi­kū­rė Ža­ga­rė­je, ką jie čia vei­kė, ir neuž­mirš­ti did­vy­rių, ku­rie gel­bė­jo pa­smerk­tuo­sius mir­čiai,“ – sa­kė am­ba­sa­do­rius A. Mai­mon.

Mi­nė­ji­mą or­ga­ni­za­vo kraš­tie­tis vers­li­nin­kas Val­das Bal­čiū­nas, pel­nęs 2015-ųjų me­tų To­le­ran­ci­jos žmo­gaus ti­tu­lą, Ža­ga­rės jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vė Sa­rah Mit­ri­kė, Šiau­lių žy­dų bend­ruo­me­nė.

Au­to­rės nuo­tr.

EI­SE­NA: Per mies­te­lį tuo pa­čiu ke­liu, kuriuo ka­dai­se bu­vo va­ro­mi žy­dai, nu­vin­gia­vo ei­se­na į žu­dy­nių vie­tą.

LI­KI­MAS: Sa­nios Ker­be­lio se­ne­liai prieš pat su­šau­dy­mo die­ną spė­jo iš­vyk­ti, bet ki­ti gi­mi­nės neiš­ven­gė ge­no­ci­do.

IŠ­GEL­BĖ­JI­MAS: Ma­ri­jos Ties­nie­sie­nės anū­kai Kor­ne­li­ja ir Mo­des­tas pri­mi­nė jos iš­gel­bė­ji­mo iš ge­to is­to­ri­ją.

SVAR­BU: Am­ba­sa­do­rius Amir Mai­mon sa­kė, kad svar­bu pri­si­min­ti ne tik žu­dy­nes, bet ir vi­są žy­dų is­to­ri­ją bei did­vy­rius gel­bė­to­jus.

SKAI­ČIAI: Ža­ga­rės par­ke bu­vo su­šau­dy­ta 3000 žy­dų, prie pa­mink­lo žmo­nės sim­bo­liš­kai dė­jo ak­me­nu­kus.