Naujausios
SAVAITĖS DISKUSIJA
Ar patiktų mokytis šiuolaikinėje mokykloje?
Šiauliuose pasigirdo siūlymų mokyklų tinklą vėl petvarkyti. Ne taip seniai atskirtos pradinės bus vėl jungiamos prie pagrindinių. Planuojama peržiūrėti mokyklų mikrorajonus: tėvams bus nurodyta, į kokią mokyklą vaiką leisti. Nuolatos keičiasi abiturientų ir dešimtokų egzaminų laikymo tvarka.
Mokyklos reforma vyksta jau du dešimtmečius. Ar jums patiktų mokytis šiuolaikinėje mokykloje?
Rokas MALINAUSKAS, Šiaulių universiteto II kurso studentas:
— Mokykloje buvo šiek tiek lengviau nei universitete. Universitete reikia viską daryti savarankiškai, o mokykloje vis kažkas paglobodavo. Nors tvarka buvo griežtoka, šiandien, kada reikia mokytis pačiam, labiau vertinu tuos mokytojus, kurie buvo griežtesni ir mokėdavo pareikalauti nei tuos, kurie buvo geri ir atlaidūs. Nuo pirmos iki vienuoliktos klasės turėjome savo klasę, vėliau buvome išskirstyti pagal profilius. Klasės draugai ir liko įsimintiniausi.
Jurgita ir Gediminas, šiauliečiai
Jurgita: — Tikrai nepatiktų, niekada nenorėčiau. Pirmiausia todėl, kad mokiniai yra skirstomi pagal tėvus, gabumus, charakterį — patinka mokytojui arba nepatinka. Kitas dalykas — vaikai paversti eksperimentiniais triušiais: egzaminų tvarka vienais metais vienokia, kitais kitokia. Mano sūnus yra dvyliktokas. Visi įsitempę, dirba papildomai, tėvai samdo po kelis korepetitorius, namo grįžta apie aštuntą vakaro. Gerai, kad dabar mokyklos atskirtos, mažiukai mokosi atskirai nuo didžiųjų, o vėliau gali pasirinkti mokomuosius dalykus.
Gediminas: — Mano nuomone, bėgiojimas per mokyklas nėra gerai. Eini į vieną, paskui — į kitą, dar vėliau — į trečią. Vaikui stresas, reikia laiko, kol pripranta. O įstojimas į aukštąją daugeliui jau tampa prabanga.
Mindaugas STAKVILEVIČIUS, Šiaulių universiteto docentas:
— Atsakyčiau nevienareikšmiškai. Būtų ne taip miela, kaip mano laikų pradinėje dviejų komplektų mokykloje, kai penkios klasės mokėsi dviejose klasėse. Ir dabar kiekvienoje mokykloje yra labai daug gerų mokytojų ir labai prastų mokymo programų. Pagal jas nelabai norėčiau mokytis. Istorija ir literatūra yra labai nešvariai ir negražiai politizuotos, panašiai kaip tarybiniais laikais, tik tada į vieną pusę, dabar — į kitą. Anksčiau mes mokėmės „kodėl taip yra?“, o dabar — “kaip yra, kaip tą padaryti?“ Per daug popierizmo, formalumų, mokytojas verčiamas popieriniu, ataskaitiniu mokytoju, o mokykla blaškoma po reformos vėjus, priklausomai nuo to, kokia valdžia ateina. Didžiausias nusikaltimas yra kaimo mokyklos naikinimas. Ekonominiu pagrindu pertvarkoma mokykla nuvaryta į tokią situaciją, kad jau gali neatsigauti.
Vladas SABINSKAS, pensininkas:
— Dabar jaunimas visiškai kitoks nei buvo mūsų laikais. Drąsūs, įžūlūs, nieko nebijo. Gerbiu mokytojus, kurie stengiasi mokinius išmokyti ir išauklėti. Jiems sunku, nes šiandieninė mokykla nepajėgi mokinių prispausti, truputį kas — tuoj skųsis vaikų teisių gynėjams. Anksčiau paišdykavai, mokytoja pakšt su liniuote per sprandą — niekam nepasiskųsi.
Neringa KONDROŠKIENĖ, šiaulietė:
— Man asmeniškai šiuolaikinėje mokykloje norėtųsi daugiau stabilumo, labai jau dažnai viskas keičiasi. Kol kas vaikas mokosi pradinėje, esu patenkinta, o tai, kad ateityje teks pereiti į pagrindinę, nebaugina: vaikai turi grūdintis, pratintis prie įvairių sąlygų.
Kalbino Sigita STONKIENĖ, fotografavo Giedrius BARANAUSKAS