Siuntinių vajus: vežėjai nebespėja suktis

Asmen. alb. nuotr.
Siuntas emigrantams vežiojančios įmonės prieš šventes nebespėja suktis.
Gruodžio mėnuo siuntinių į užsienį vežimo įmonėms pats sunkiausias. O šie metai dėl karantino apribojimų viską dar labiau apsunkino. Turginėmis tašėmis prikimštų mikroautobusų vairuotojai neriasi iš kailio, kad emigrantai šventines gėrybes gautų dar iki Kalėdų.

Per dieną – šimtai skambučių

Panevėžio keleivių ir siuntinių pervežimo įmonės atstovas Sigitas „Biržiečių žodžiui“ pasakojo, kad šį mėnesį nebespėja suktis.

-Siuntinių be galo daug, per dieną sulaukiame šimtų skambučių su prašymais nuvežti siuntinį į Angliją. Deja, daugumai tenka atsakyti, nes nebespėjame, o ir autobusiukai jau prikišti. Skelbiame, kad pristatome siuntinius nuo durų iki durų, o dabar to daryti negalime, – trūksta laiko. Dėl užsakymų gausos nespėjame surinkti siuntų iš visų Lietuvos miestų, kaip darydavome anksčiau. Tad prašome žmonių, kad atvežtų juos bent iki Panevėžio ar kitų miestų. O išvažiuoti iš savivaldybių dabar negalima, visi bijo, nerizikuoja. Gaila, bet tie, kurie pavėlavo, šiemet šventinių gėrybių artimiesiems jau nebenusiųs,- kalbėjo įmonės vadovas.

Pasiilgsta lietuviško maisto

Siuntinius iš Lietuvos dažniausiai mėgsta jaunesni emigrantai. Jie prieš šventes prašo tėvų atsiųsti išsiilgtų lietuviškų skanėstų ar produktų Kūčių stalui, kurių ne kiekvienoje šalyje rasi: kūčiukų, kisieliaus, silkės, juodos duonos ir, žinoma, plotkelių. Jau dešimt metų Jungtinėje Karalystėje gyvenanti Sandra „Biržiečių žodžiui“ pasakojo, kad visada mamai persiunčia pinigų, kad ši įdėtų lietuviškų skanėstų, kurių labiausiai pasiilgo.

-Anglijoje maistas į lietuvišką visai nepanašus. O ir Kūčios čia taip nesureikšminamos. Britai labiau švenčia Kalėdas, valgo kalakutą ir kitus savo tradicinius patiekalus, kurie mūsų stalui yra svetimi. Lietuviško maisto visada pasiilgstu, o per šventes tradicinės silkės, kūčiukų ar kisieliaus dar labiau norisi. Daug ko galima nusipirkti lietuviškose ar lenkiškose parduotuvėse, bet toli važiuoti ir kainos dvigubai didesnės. Geriau, kad įdėtų mama, namų kvapas toks mielas... O siuntinio visada labai laukiu. Kai jį gaunu, apima tokia nostalgija: ant stalo iškrovusi visas lauktuves, akimirkai pasijuntu kaip namie. Iškart skambinu mamai padėkoti,- pasakojo Sandra. Mergina sakė, kad šiemet dar suspėjo – siuntinį iš Biržų turėtų gauti dar iki Kūčių.

Mama negaili nieko

Kokių gėrybių Kalėdoms įdėjo dukrai, išdavė Sandros mama Aldona:

-Sandrutė prašė duonos, plotkelių, kūčiukų, kisieliaus ir silkės. O taip pat ir mano marinuotų agurkėlių, burokėlių, mišrainių – juos ji labai mėgsta. Siuntinį visada prikraunu pilną, kitaip neišeina, taip norisi vaiką palepinti. Dar pripirkau ir saldainių, zefyrų, įvairių prieskonių, medaus, konservų, rūkytų lašinukų ir dešros, kavos, savo augintų mėtų arbatos ir kitų smulkmenų, kurios visada dukrą pradžiugina. Nors pinigėlių ir pervedė, bet dar ir nuo savęs pridėjau, vaikui negaila, o aš jau kaip nors, – kalbėjo Aldona.

Moteris sakė, kad jau dešimt metų naudojasi tos pačios pervežimo įmonės paslaugomis. Nors, pasak Aldonos, vežėjai patikimi – buvo visko.

-Kartą sutartą dieną siuntinio išvis nepaėmė, teko laukti kitos savaitės, o viskas jau buvo suruošta, „tašė“ užklijuota. Tada reikėjo kai kuriuos produktus išimti ir pirkti šviežius, nes anie jau būtų pasenę,- prisiminė Sandros mama Aldona.

Išsigando, kad nebenuveš

Aldona pasakojo, kad dabar vežėjai tikrai ištampė nervus.

-Su įmone susisiekiau prieš savaitę, sutarėme, kad paims siuntinį iš Biržų kaip visada. Prašė, kad po kelių dienų dar paskambinčiau pasitikslinti. Turguje nupirkau dešrų, lašinukų, šoninės, medaus. Viską sukroviau, suruošiau. Ir išgirdau – rytoj nebebus galima išvažiuoti iš miesto. Puoliau skambinti įmonei, vairuotojas nuramino, kad siuntinį paims, bet jį reikės nuvežti į Panevėžį, nes patys jų surinkti iš visų miestų nebespėja. Sakė, ką tik grįžo iš Anglijos ir nemiegoję duodasi po visą Lietuvą,- pasakojo Aldona. Moteris siuntinį į Panevėžį nuvežė vakare, kad spėtų, nes nuo kitos dienos – jau nė krust. Sutartoje vietoje su siuntiniais laukė ir kiti žmonės... O už nuvežimą šįkart sumokėjo daugiau – 50 eurų, paprastai kainuodavo iki 40. Sakė, dėl svorio, nes visko prikrovė tiek, kad ir pati pakelti nepajėgė. Važiuodama namo Aldona jau buvo rami. Dabar lauks dukros skambučio su žinia, kad siuntinį jau gavo. O tada užlies džiaugsmo akimirka, nes pajus, koks jos vaikas laimingas.