
Naujausios
Didžioji gyventojų dalis stengiasi rūšiuoti atliekas. Informacijos šia tema nestigo iš pat pradžių, tik pastačius naujus konteinerius. Žmonės atidžiai studijavo specialiai išleistus lankstinukus, kur buvo aiškiai nurodyta, ką galima mesti ir ko negalima dėti į mišrių atliekų konteinerius. Taip pat buvo nurodyta, kaip reikėtų rūšiuoti antrines atliekas, kaip naudotis kolektyviniais rūšiavimo konteineriais.
Pastebėta, jog iš pradžių plūstelėjo daug atliekų. Manoma, jog gyventojai skubėjo iš namų išnešti nereikalingus drabužius, stiklinius butelius ar stiklainius, plastikinius indus. Kai kur tekstilei skirti konteineriai greitai buvo pripildyti. Tai normalu. Jau būtų galima džiaugtis, jog mokame tvarkytis. Tačiau taip nėra. Tiek šiukšlių vežėjams, tiek seniūnijos darbuotojams, tiek savivaldybės specialistams tikru galvos skausmu tapo netvarkingi ar net piktybiškai besielgiantys kraštiečiai, kurie atliekų nerūšiuoja. Kai kurie gyventojai, apsikuopę savo gyvenamuosius namus ar sandėliukus, atlikę remonto darbus, per daug sau nesukdami galvos, atliekas veža ir pila tiesiai į mišrių atliekų konteinerius arba šalia jų sustato krūvas maišų, prikimštų senų buities įrankių, statybinių atliekų ir t.t.
Iškart tuo pirmieji pasipiktino atliekų vežėjai. Biržų rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė (ekologė) Jurgita Bruniuvienė rodė atliekų vežėjo atstovo atsiųstas nuotraukas, kuriose užfiksuoti netvarkos faktai, matyti, ką vežėjai rado individualiuose konteineriuose – atliekos nerūšiuojamos, primesta visko. Šių gyventojų konteineriai nebuvo ištuštinti ir jie, pasak Jurgitos Bruniuvienės, atliekas privalės perrūšiuoti. Tokia praktika bus taikoma ir ateityje.
Nuošalesnėse vietose, kur stovi bendro naudojimo konteineriai, juos tvarkyti teks seniūnijoms. Tai kainuos nemažai pinigų, kuriuos būtų buvę galima panaudoti bendram gerbūviui kurti. Pavyzdžiui, netoli Biržų miesto kempingo esančiuose konteineriuose praėjusią savaitę buvo galima rasti ir senų dulkių siurblių dalių, ir plytgalių bei kitokių statybinių atliekų. Ekologė Jurgita Bruniuvienė pasakojo, jog vieną rytą prie minėtų konteinerių po nakties buvo rasta išrikiuota eilutė juodų maišų, prikimštų įvairiomis atliekomis.
Tikru detektyvu specialistai vadina atvejį Skratiškių gatvėje, kur į konteinerius buvo prikrauta didžiulių betono gabalų, prie jų buvo matyti ir grindų ar sienų plytelių. Vežėjai tokius konteinerius atsisakė iš vietos judinti. Niekuo dėtiems gyventojams teko patiems betono luitus iškėlinėti. Praėjusią savaitę jie jau gulėjo ant šaligatvio. O kas turės šias atliekas išvežti? Kas už tai sumokės? Už tvarką mieste atsakingi asmenys apėjo ne vieną namą, ne vieną butą. Išsiaiškinti, kas yra tų atliekų savininkas kol kas nepavyko. Įdomiausia, kad gyventojai teigdavo: „Žinom, bet nesakysim“. Įdomu, kas juos galėtų prakalbinti? Gal mokestis už atliekų išvežimą? Ekologė J. Bruniuvienė mano, jog yra paprastesnių būdų, nes galima ir parašyti, ir paskambinti.
Krūvos šiukšlių tikrai nepuošia ir kiemo tarp Vėjo gatvės 17 ir 19 namų (vadinamųjų barakų). Rankos tvarkytis čia nekyla niekam, nors netvarka tiesiai po langais. Gyventojai, pasak Viešosios tvarkos skyriaus specialistų, įsitikinę, jog tvarką jų kieme turėtų padaryti seniūnijos atsiųsti darbininkai.
Biržų rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė (ekologė) Jurgita Bruniuvienė „Biržiečių žodžiui“ sakė, jog 2019 metais Biržų rajone ir mieste buvo išvežtos 45 tonos bešeimininkių atliekų, kurios savivaldybei kainavo 6000 eurų. Akcijos „Darom“ metu pernai išvežtos 23 tonos bešeimininkių atliekų, surinktų pakrūmėse, pakampiuose. Į jų skaičių nepatenka padangos, kurių tenka rasti ir prie kelių, ir pakrūmėse. Kartais į savivaldybės specialistus kreipiasi ir privačių miškelių savininkai, bėdodami, jog jų privačioje teritorijoje kažkas privežė atliekų. Deja, tvarkytis tokiu atveju tenka šeimininkams, savivaldybė į talką neateina.
Pasak Jurgitos Bruniuvienės, nelieka nieko kito, kaip tik bausti šiukšlintojus. Už Atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus ir šiukšlinimą Administracinių nusižengimų kodekse numatytos baudos iki 600 Eur. Asmens patraukimas atsakomybėn neatleidžia jo nuo prievolės pašalinti pažeidimo pasekmes bei atlyginti visus dėl to atsiradusius nuostolius.
Jurgita Bruniuvienė pastebėjo, jog miestas yra stebimas vaizdo kameromis. Jų Biržuose daugės. Tikimasi, jog tokios priemonės padės surasti ir šiukšlintojus, patingėjusius atliekas nuvežti iki didelių atliekų surinkimo aikštelės Biržų kaime, kur už priėmimą joks mokestis netaikomas.