Naujausios
Einorių anūkės Editos sumanymas
Mintis įamžinti Sauginų kaimą kilo Liudos ir Apolinaro Einorių anūkei Editai. Čia, pas senelius, prabėgo jos vaikystės vasaros. Su kaimynų Vyšniauskų dukra abi kartu kepdavo iš molio blynus ir padėdavo seneliams ūkyje. Ir taip, matyt, turėjo būti, kad netoli Editos senelių, ant žvyrduobių krašto daug metų žaliavęs nudžiūvo didžiulis ąžuolas. Editos pasiūlymui pritarė visi gyvenę ir dabar gyvenantys Sauginų kaimo žmonės. Skulptūrą padarė Satkūnų kaimo medžio meistras Kęstutis. Vietą visi išrinko šalia kelio, ties buvusia Eugenijos ir Broniaus Kalpokų sodyba. Aplink laukai, kuriuose kažkada buvo plačiai išsibarstę Sauginų kaimo sodybos. Šiandien kaimo tarsi nebėra, belikusi tik vienintelė Jūratės ir Remigijaus sodyba. Didžiąją dalį Sauginų žemių dabar dirba du ūkininkai: Tadas Micikevičius ir broliai Liorentai. T. Micikevičius ne tik ūkininkauja savo prosenelių žemėje, bet dirba ir kaimynų Jasiūnų, Kežių žemes. Ūkininkai pritarė, kad reikia įamžinti kaimą ir prisidėjo prie skulptūros pastatymo darbų. Alfredo Jasiūno tėvo gimtinė – Sauginai, todėl jis prie skulptūros pasodino ąžuoliuką.
Šventė prasidėjo Sauginų kapinaitėse
Šiandien kaimas baigia ištuštėti. Vieni išvyko gyventi į miestus, kiti atgulė amžino poilsio Sauginų kapinaitėse. Lygiai prieš metus liepos 18 d. į amžinybę išėjo Jokūbas Tuinas. Būdamas garbingo amžiaus aktyviai dalyvaudavo įvairiuose renginiuose, labai mėgo vairuoti mašiną. Jam skulptūros idėja labai patiko, pritarė, bet skulptūros jis jau nebepamatė. Ernesto Kulbio svajonė dalyvauti skulptūros atidengimo šventėje – neišsipildė, jis pernai atgulė amžino poilsio Sauginų kapinaitėse šalia žmonos Aldonos . Už visus mirusius kapinaitėse meldėsi Papilio Reformatų bažnyčios kunigas Vaidotas Ickis.
Krašto metraštininkės prisiminimai
Šio krašto metraštininkė Marytė Undzėnienė, kalbėdama apie Sauginų kaimą ir jo žmones, pasakė, kad tikisi, jog vieninteliai šio kaimo gyventojai J. R. Vyšniauskai, prižiūrės skulptūrą įamžinusią Sauginų kaimą. Ji linkėjo visiems sveikatos, ilgų gyvenimo metų ir nepamiršti gimtojo Sauginų kaimo. Kaip ir sako pats kaimo pavadinimas, jį reikia saugoti ir ginti. Savo pasisakymą Marytė užbaigė šviesios atminties Sauginų kaimo poetės Aldonos Jasiūnaitės eilėmis „ Praeities prisiminimai“.
Kojugalio šviesuolis
Sauginų kaimo gimimo datą apskaičiavo gretimo Kojugalio kaimo šviesuolis, gamtos mokslų daktaras Albertas Naktinis. Metai tikrai gražūs –1606. Jo iniciatyva netoli Sauginų žvyro karjero pastatytas akmuo, ant kurio pritvirtinta lenta su kaimo gyventojų pavardėmis. Einorių namą nugriovus, jis stovėjo ant karjero krašto, svarstoma galimybė akmenį nuridenti prie kapinaičių.
Sveikinimo žodį tarė Seimo narys , kraštietis V. Valkiūnas. Jo tėviškė visai netoli Sauginų kaimo – Gajūnuose. Kaimo įamžinimo skulptūra džiaugėsi ir prisiminimais dalinosi kraštietis V. Klanauskas. Jis iš Panevėžio į šventę atvažiavo galingu motociklu.
Seniausi dalyviai
Vyriausi šventėje buvo Genovaitė Jasiūnaitė – Kežienė ir jos vyras Alfonsas Kežys. Jiems jau gyvenimo laikrodis atskaičiavo gražias metų sukaktis: Genovaitei 86 metai, o jos vyrui 85 – keri. Sauginuose jie gyveno nuo 1937 metų ir tik gerokai vėliau, vaikams jau užaugus, išsikėlė gyventi į Biržus.
Ritutė Baranauskienė Sauginuose gyveno 18 metų. Šeimoje auga penki vaikai. Ir tik po tragiškos vyro Ričerdo mirties moteris apsigyveno Pasvalyje. Vienai sunku kaime gyventi. Kol buvo gyvas vyras, ūkininkavo, laikė gyvulius, sodino daržus, šienavo, tvarkėsi namą.
Paskutiniai gyventojai
Šiandien kaime tik vienas adresas – Sauginų 1. Šiuo adresu gyvena Jūratė ir Remigijus Vyšniauskai. Daugiau gyventojų kaime nebėra. Čia Jūratės tėviškė, čia jos mama nugyveno visą savo gyvenimą, dabar čia Jūratė vakarais uždega šviesą, vis laukia. Dukra Kristina jau seniai gyvena ir dirba Norvegijoje ir neplanuoja grįžti į gimtinę. Trys anūkai jau nežinos, kur yra toks senas kaimas Sauginai. "O atokiame kaime labai sunku gyventi", - sako Jūratė. Kol dar sveikata leidžia, laiko penkias karves, bet pieną tenka kiekvieną dieną vežioti į pieno supirkimo punktą, esantį už 6 km, Skrebiškiuose. Parduotuvė toli, medicinos punkto jau ir Skrebiškiuose nebėra. Žiemą užpusto kelius. Nei pagalbos prisišauksi, nei kas padės. Jei tik sveikata pradės šlubuoti, važiuosime ir mes į miestą gyventi. Po oficialios dalies Jūratė ir Remigijus pakvietė visus į savo sodybą pabendrauti prie arbatos puodelio.
Biržų kultūra Biržuose, Lietuvoje ir pasaulyje
