
Naujausios
Rinkėjai valdantiesiems sugiedojo "Requiem"
Dr. Nerijus BRAZAUSKAS
Seimo rinkimų pirmasis turas pademonstravo, kad rinkėjų jau nebesuviliojo socialdemokratų ir "darbiečių" stabilumas bei meilė sąmokslo teorijoms. Šįkart juos sugundė valstietiškas orumas ir modernusis konservatyvumas. O labiausiai visus sužavėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos darbas, dar kartą patvirtinęs, kad esame informacinių technologijų lyderiai ir XXI amžiaus gyventojai.
Rinkėjai šįsyk nebuvo aktyvūs, nes balsavo truputį per 50 proc. rinkėjų, o palyginimui verta prisiminti, kad 2012 m. rinkimuose dalyvavo 52,93% rinkėjų. Trys procentiniai punktai nėra ypatinga skirtis, tačiau kyla klausimas, kur kita pusė rinkėjų?
Tačiau, žinant žmonių nepasitikėjimą valdžia, ankstesnius balsavimus, piliečių aktyvumą turėtume vertinti teigiamai, nes jie atvyko į balsavimo apylinkes, ignoruodami lietingą orą ir rusų į Kaliningradą gabenamas „Iskander“ raketas.
Jie atliko savo pareigą, bet ar viską padarė Vyriausioji rinkimų komisija, kvietusi ateiti ir balsuoti atsakingai?
Akivaizdu, kad minėta komisija su jos ilgamečiu ir nepakeičiamu pirmininku Zenonu Vaigausku neišlaikė jau pirmojo kontrolinio testo. Išankstinis balsavimas atskleidė, kad komisija nebuvo pasiruošusi rekordiniam rinkėjų antplūdžiui, nors tai privalėjo padaryti.
40 proc. iš anksto balsavusiųjų sudarė jaunimas iki 34 metų, o tai geras ženklas Lietuvai, bet problemos VRK.
Prezidentė balsuodama išreiškė norą, kad nauja valdžia mažiau vogtų, o piliečiai didvyriškai stovėjo eilėse ir parodė norintys, kad VRK daugiau ir kokybiškiau dirbtų. Ji plušėjo, nes ir išankstinio balsavimo lakštus be numerių sukurpė, piliečius vertė iš naujo stoti į eilę, kitų garbaus amžiaus rinkėjų net nesivargino ieškoti ir t.t.
2012 metais I turas daugiamandatėje apygardoje sėkmingiausias buvo šioms politinėms partijoms: 1. Darbo partijai atiteko – 19,82 proc; 2. Lietuvos socialdemokratų partijai – 18,37 proc; 3. Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams – 15,08 proc.; 4. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui – 8,57 proc; 5. „Drąsos keliui“ – 7,99 proc.; 6. „Tvarkai ir teisingumui“ – 7,31 proc. 7. Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – 5,83 proc. Kaip žinia, daugiamandatėje apygardoje įstatymu partijoms nustatytas 5 proc. barjeras, o jungtiniam kandidatų sąrašui – 7 proc. slenkstis. Jos tąsyk neperžengė ir arčiausiai ribos buvusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (3,88 proc.).
Įsidėmėkime šiuos skaičius, nes sekmadienį jie kardinaliai pasikeitė. O gal pakito rinkėjas?
2012–2016 m. pūtė politiniai vėjai ir skersvėjai: Prezidentūra kišo pagalius į Seimo ratus, Seimo nariai laisvai nardė po partijas, Prezidentė kandidatams į ministrus rengė užsienio kalbos egzaminus, opozicija imitavo interpeliacijas, partijų vadovybėse įvyko tikrų ar tariamų pasikeitimų, oligarchai ir toliau įtvirtino savo galias ir vadžias – vyko (nuo)seklus politinis gyvenimas.
Koalicijos lyderė tvariai rūpinosi kiekvienu žmogumi skatindama emigraciją, Darbo partijos vairą tvarkingai perėmė Teisingasis politikas, Nuskriaustasis politikas įnirtingai tiesos ieškojo Europos Žmogaus Teisių teisme, Radikalusis politikas pasirinko skalsią Europos Parlamento duoną. Dešinioji opozicija taip ir nerado priešnuodžių, o skaidrumą deklaravusi partija prarado savo lyderį, pamėgusį dėžutes nuo alkoholio ir butus Nidoje.
Visiems belieka pasakyti: Ącįų už bendrą darbą Lietuvai!
Piliečių padėka ir yra naujo pasitikėjimo mandato (ne)suteikimas. Tauta gerai atsimena visus minėtus pasakojimus, todėl pirmojo turo rezultatai demonstruoja, kad politinės švytuoklės principas suveikė tik iš dalies. Sustabarėjusi tradicinė kairė neteko savo rinkėjų, atsinaujinusi tradicinė dešinė pritraukė naujų, o centre atsistojo nauja politinė jėga, pamokiusi politikos meno senbuvius.
Ar taip rinkėjai pademonstravo pilietinę brandą ir politinį išprusimą? Atėjusieji į rinkimus tikrai parodė, kad valstybėje dar esama piliečių, o partijų ideologijos rūpi nedaugeliui. Bet tai natūralu, nes tik patys įžvalgiausi politologai suvokia partijų ideologijas, tiksliau, tų ideologijų hibridiškumą.
Tradicinės politinės kairės – centro – dešinės Lietuvoje nėra. Ir pačių tradicinių kairiųjų ir dešiniųjų partijų rinkimų programos šiais metais prasidėjo ne ideologinių skirtumų akcentavimu, bet konkurentų juodinimu ir skambių epitetų formulavimu. Smagu buvo žiūrėti, kai komentuodami išankstinius rinkimų rezultatus politikai jau ėmė žongliruoti ideologijomis.
Balsuodami partijų lyderiai nuolankiai aiškino palieką viską nuspręsti rinkėjams, tik „tvarkiečių“ vedlys teigė, kad tai labiausiai nedemokratiški rinkimai. Galimų koalicijų neskubėta įvardyti, sakant, kad viskas paaiškės, kai bus žinomi galutiniai rinkimų rezultatai. Pirmojo turo pirmųjų išankstinių rezultatų reikėjo laukti valandų valandas, o tai rodo, kad VRK patyrė visišką fiasko ir paliudijo, kad šioje srityje Lietuva yra atžangos kelyje.
Pirmojo rinkimų turo skaičiai ir pasirinkimai rodo kelis dalykus: a) visuomenės apklausos neatskleidžia tikrųjų rinkėjų intencijų, nes respondentai nėra atviri; b) Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sėkmė rodo, kad rinkėjai nori matyti ne partijas, o asmenybes; c) Lietuvos socialdemokratų partija pralaimėjo rinkimus, nes neįgyvendino anksčiau rinkėjams duotų pažadų; d) rinkėjai nenumarino Liberalų sąjūdžio, nes tai nebuvo vieno žmogaus partija; e) vieno žmogaus partijos – Darbo partija ir partija „Tvarka ir teisingumas“ – jau yra politikos praeitis, nors viena jų ir įveikė 5 proc. barjerą.
Apibendrinus šiuos faktus, tenka konstatuoti, kad Lietuvoje politinės partijos taip ir nesubrendo, o rinkėjai laikosi baudimo taktikos. Populizmas buvo atmestas iš esmės, o pasitikėjimas suteiktas tikintis permainų ir pažangos.
Kaip sakė viena rinkėja, „Mano valstybė turi būti pažangi“.
VRK pirmininko terminais, reiškias, pirmasis rinkimų turas organizacine prasme buvo kažkokia nesąmonė, o rezultatai byloja, jog piliečiai turi sąmonę.
Belieka mums visiems pabaigti naujojo Seimo dėlionę antrajame rinkimų ture. Tikėkimės, kad jis bus be lietaus, kad sistemoms nereikės veikti „offline“ režimu, o politologams neteks spėlioti, ar čia procentai, ar mandatai.
Mūzos šįsyk trimituoja: „Žengia pilietis į antrąjį turą, / mikliai jis keičia politinį rūbą. / Tuo jis išrinks Seimo pirmūną, / o šis pastatys jam gintaro rūmą“.