Naujausios
Profesinės mokyklos kratosi „profkės“ įvaizdžio
Tomis dienomis, kai „Litexpo“ paviljone vyko tarptautinė mokymosi ir studijų mugė, ne vienas švietimo sistemos valdininkas daug kalbėjo apie profesinio ugdymo prestižą ir perspektyvas Lietuvoje. Švietimo viceministrė Nerija Putinaitė pranešė, kad tuoj į profesinio rengimo sistemą atkeliaus net milijardas litų. Ar tai išgelbės profesinio rengimo centrus, kurie specialistus rengia ir su praėjusio amžiaus senienomis?
Petras BALČIŪNAS
petras@skrastas.lt
„Nubyra“ dėl skurdo ir neapsisprendimo
Nors Šiaulių profesinio rengimo centro (PRC) direktorius Saulius Dargužas nelinkęs aimanuoti, paprašytas išvardyti pagrindines problemas, ilgai negalvojo, ką sakyti: „Materialinė bazė — taip, problemų turi, bet ji gali pasikeisti. Man daug sunkiau ir skaudžiau kalbėti apie žmones“.
Kaip vieną iš svarbiausių profesinio rengimo problemų direktorius nurodo atsitiktinį apsisprendimą, motyvacijos stoką jaunimui renkantis profesiją. Tai rodo ir stojimas į aukštąsias mokyklas, kai abiturientas nurodo keliolika specialybių, kurias norėtų studijuoti.
Anot S. Dargužo, mokiniams apsispręsti didžiausios įtakos turi tėvai ir draugai. Bet nėra kryptingumo, vaikai nėra rengiami karjerai nei šeimoje, nei mokykloje, dėl to blaškosi. Dalis mokinių ateina mokytis į proftechninę tik dėl to, kad tėvai gautų atitinkamą pašalpą, o jie — stipendiją.
Kita problema — mokinių „nubyrėjimas“. Kasmet mokslus meta 10--12 procentų mokinių. Ir skaudžiausia, kai mokslus tenka mesti ne dėl nepažangumo, drausmės ar motyvacijos stokos, bet dėl sunkios šeimų materialinės padėties. Mokinys negali pragyventi mieste.
Direktorius suskaičiavo, kad pernai iš visų metusių mokslus apie 80 procentų iš karto emigravo, nes Lietuvoje neturėjo, iš ko gyventi.
Staklėms tenka užsidirbti
Šiaulių PRC turi penkis skyrius mieste. Buitinių paslaugų ir Mechanikos skyriams būtina renovacija, jos laukia ir bendrabučiai.
Mokymo priemonės ir įranga dažnai yra sena, susidėvėjusi. Švietimo ir mokslo ministerija pinigų šioms reikmėms neskiria, reikia užsidirbti patiems. Bet staklės, kita moderni technika kainuoja ne vieną dešimtį tūkstančių litų. Pinigai pirkiniams kaupiami iš kai kurių paslaugų teikimo, rėmėjų ir 2 procentų darbuotojų pajamų mokesčio.
Siuvimo ir mezgimo skyriuje teko matyti modernių mašinų, bet šalia stovėjo ir senutėlės siuvimo mašinos. Sektoriaus vedėja Irma Kančelskienė „Šiaulių kraštui“ sakė, kad ji nepeikia šių 1968 metų mašinų, nes jos universalios, pramoninės ir galingos. Dabartinės pramoninės siuvimo mašinos centrui neįperkamos. Vienintelė išeitis — laukti žadėtųjų pinigų iš ES.
Šio sektoriaus pedagogės rodė drabužių, kuriuos siuva moksleivės. Įvairūs dirbiniai iš odos. Beveik visi miesto lopšeliai-darželiai turi PRC pasiūtą sportinę aprangą. Centras aprengė ir dalies mokyklų krepšinio komandas, apavė vieną šokių kolektyvą. Tai — uždarbis. Bet centras negali parduoti tų savo gaminių, kuriems panaudotos rėmėjų medžiagos ir lėšos. Draudžia įstatymas.
Direktoriaus pavaduotojas Rimas Urmonas pasakojo, kad ministerija dėl taupymo vajaus leido turėti tik du lengvuosius automobilius, nors centras turėjo šešis.
Ką žadėjo ministras
Neseniai Šiauliuose lankėsi ir su PRC kolektyvu susitiko švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Jis pasakojo apie pradėtus kurti sektorinius mokymo centrus. Šiauliuose numatytas tik didmeninės ir mažmeninės prekybos centras ir žadami 7 milijonai litų.
Centro vadovai prašė ministro atkreipti dėmesį į didžiuosius PRC, kuriems aktualios ir kitos ugdymo programos, kad centrai netaptų vienpusiški, nes jaunimas nori mokytis įvairių profesijų.
G. Steponavičius atsakė, jog apie tai bus galvojama vėliau. Dabar pradedami kurti pirmieji aštuoni tokie mokymo centrai.
Pradinukai kepa bandeles ir lituoja
Niekam ne paslaptis, kad profesinio mokymo prestižas Lietuvoje smarkiai kritęs. Vakarų šalyse profesinio išsilavinimo siekia 60— 70 procentų jaunimo ir tik po to stoja į aukštąsias mokyklas. Lietuvoje atvirkščiai — dauguma veržiasi į aukštąsias.
„Nieko nuostabaus, šitiek metų jaunimas buvo gąsdinamas išsiuntimu į “profkes“ — kaip už kokią bausmę. Ir dabar reikia pradėti normalų profesinį orientavimą, jaunuolio rengimą karjerai“, — sako direktorius S. Dargužas.
Ir tai tenka daryti nuo pradinių klasių. PRC prieš trejus metus pradėjo įgyvendinti projektą, pagal kurį regiono pradinių klasių mokiniai kviečiami į centro rengiamas pamokėles. Jose pradinukai mokosi kepti bandeles, kirpti plaukus, rašyti kompiuteriais, kurti suvenyrus ir net lituoti detales. Tokiuose užsiėmimuose jau dalyvavo 3000 pradinukų.
Centro mokytojai dažnai vyksta į bendrojo lavinimo mokyklas, ragina rinktis profesinį išsilavinimą.
Profesijų populiarumo vingiai
S. Dargužas sako, kad per penkerius centro gyvavimo metus visada pavykdavo įvykdyti mokinių priėmimo planus, ir dėl prestižo labai nedejuoja. Šios ugdymo įstaigos prestižą turėtų padidinti pernai įvykusi vidurinio ugdymo programų akreditacija, leidžianti steigti ir gimnazijos klases.
Kasmet į pirmąjį kursą priimama po 1200 mokinių. Bet dėl jau minėtų priežasčių iš tų mokinių lieka apie 800. 70 procentų įstojusiųjų kartu renkasi ir vidurinį išsilavinimą, nes ateina po dešimtos klasės.
Nebe visi patenka į norimas specialybes: autoelektrikų, apdailininkų, kirpėjų, kompiuterininkų, padavėjų-barmenų, nes trūksta ir specialistų, ir vietos. Prieš kelerius metus buvo statybos specialybių bumas, tačiau šiemet sunkiai pavyko surinkti statybininkų grupes. Po kokių trejų metų statybininkų gali smarkiai prireikti, bet jie bus išsiblaškę užsienyje.
Direktoriaus pavaduotojo R. Urmono žodžiais, apskritai, šiais mokslo metais stojančiųjų buvo daugiau. Gal todėl, kad už aukštąjį mokslą jau reikia mokėti.
Skaičiuojama, kad 40 procentų baigusiųjų įsidarbina pagal specialybę, iki 20 procentų mokslą tęsia kolegijose arba universitetuose. Dalis moterų tampa mamomis.
Perspektyvos paieškos
„Šiaulių kraštas“ lankėsi odos dirbinių ir dizaino bei automobilininkų specialybės mokinių užsiėmimuose. Suvenyrus iš odos gaminanti Justina, paklausta, ką mano apie perspektyvą įsidarbinti, sakė: “Bus perspektyva, jeigu įsteigsiu savo verslą ir toliau studijuosiu“. Jai pritarė ir Rasa — savo verslas ir tolesnis mokymasis, kitaip, ateitis miglota.
Neseniai modernizuotame mokomajame autoservise J. Basanavičiaus gatvėje dirbantis trečiakursis Paulius sakė, jog įsidarbins, nes yra dirbęs autoservise.
Apie Šiaulių profesinio rengimo centrą
Dabar mokosi 2750 mokinių iš Šiaulių miesto ir regiono.
Dirba 450 žmonių (iš jų 214 pedagogų).
5 skyriai.
48 mokymo programos.
6 korpusai.
Teritorija — 14,3 hektaro.
Kasmet baigia apie 800 specialistų.
AUTOMOBILIS: Būsimiesiems automobilininkams ne po vieną kartą tenka išardyti ir vėl surinkti mokomąjį automobilį.
SIUVYKLA: Siuvykloje rikiuojasi ir senoviškos, ir modernios mašinos.
DEŠIMTMEČIAI: Sektoriaus vadovė Irma Kančelskienė sako nepeikianti daugiau kaip prieš keturis dešimtmečius pagamintų mašinų.
PERSPEKTYVA: Odininkė Justina perspektyvą mato nuosavame versle ir studijose.
KARJERA: Saulius Dargužas, Šiaulių profesinio rengimo centro direktorius: „Blogai, kai vaikai karjerai nėra ruošiami nei šeimoje, nei mokykloje“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.