Profesijos mokytojas Almantas Janušonis: „Niekuomet neturėjau siekio parodyti, kad esu už mokinį laipteliu aukščiau“

V. Leščinskienės nuotr.
Biržų technologijos ir verslo mokymo centro profesijos mokytojas Almantas Janušonis ugdymo įstaigoje sukasi nuo jaunų dienų – čia dirbo jo tėvai, mokėsi jis pats, čia surado savo meilę... Tai pirmoji ir vienintelė jo darbovietė.
Biržų technologijų ir verslo mokymo centro Vabalninko skyriaus profesijos mokytojas, mokinių ir pedagogų mylimas vabalninkietis Almantas Janušonis gimto miesto profesinei mokyklai pašventė kone visą savo gyvenimą. Nuo pat paauglystės kartu su tėčiu jis dirbo technikumo žemes, čia mokėsi, po mokslų baigimo šioje ugdymo įstaigoje įsidarbino ir iki šiol dirba. „Netiesa, kad nekeičiau darbų... Ech, kuo tik neteko dirbti mokykloje – darbovietė išliko ta pati, nors pavadinimai keliskart keitėsi“, – šypsojosi pašnekovas.

Tėvų pėdomis

A. Janušonis pašmaikštavo, kad vabalninkiečiu tapo 1963 metais, kai gimė. Iš mamos pasakojimų vyras prisimena, kad dabar, kur yra „Indritus“ parduotuvė, kažkuriame gretimame pastate, buvo Vabalninko gimdykla.

„Jeigu tiksliau kalbėtume, esu kilęs iš Zaprutiškių kaimo. Žmonės tą kaimelį anuomet vadino Žydbala, nes kadaise gyveno daug žydų. Trise šeimoje augome – yra sesuo ir brolis, aš esu vidurinėlis. Kai persikraustėme į Vabalninką, man buvo gal kokie šešeri metai, sesuo, kaip vyriausia, jau buvo nebe maža panelė, o jaunėlis brolis – dar pypliukas, kokių pusantrų metų. Tėvai, galima sakyti, daug metų Vabalninko technikume dirbo. Mama ten buvo valytoja, o tėtis – mechanizatorius“,- pasakoja A. Janušonis.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/