Pavojinga epidemija atima gyvybes

Pa­vo­jin­ga epi­de­mi­ja ati­ma gy­vy­bes

Lie­tu­vo­je mir­tin­gu­mas nuo šir­dies ir krau­ja­gys­lių sis­te­mos li­gų uži­ma pir­mą­ją vie­tą tarp vi­sų mir­ties at­ve­jų. Pa­sau­ly­je mir­tin­gu­mas nuo šių li­gų vi­du­ti­niš­kai sie­kia 33 pro­cen­tus, ta­čiau Lie­tu­vo­je – net 56.

Ne­se­niai stai­gi mir­tis su­sto­jus šir­džiai pa­si­glem­žė žy­mų ša­lies in­te­lek­tua­lą, fi­lo­so­fą Leo­ni­dą Dons­kį. Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Šir­dies ir krau­ja­gys­lių cent­ro va­do­vė dr. doc. Jur­gi­ta PLI­SIE­NĖ sa­ko, jog šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gos tam­pa epi­de­mi­ja.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

– Sta­tis­ti­ka Lie­tu­vos at­žvil­giu ne­gai­les­tin­ga, bet gal si­tua­ci­ja ge­rė­ja?

– Lie­tu­vo­je šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gos pra­žu­do dau­giau­siai žmo­nių, ir šių li­gų ne­ma­žė­ja. Pa­sa­ky­čiau, kad tai tam­pa epi­de­mi­ja. Vis­gi lai­ku at­pa­ži­nus li­gą, dėl pa­žan­gių gy­dy­mo me­to­dų, dėl tai­syk­lin­gai ir lai­ku su­teik­tos pa­gal­bos pa­vyks­ta iš­gel­bė­ti vis dau­giau žmo­nių.

La­bai svar­bu švies­ti žmo­nes, in­for­muo­ti apie ri­zi­kos veiks­nius, kas su­ke­lia šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gas, apie gy­dy­mo bū­ti­ny­bę, apie gy­dy­mą ir gy­ven­se­ną per­si­rgus.

Žmo­gus sau ga­li pa­dė­ti, bet tu­ri ne­nu­mo­ti ran­ka į ri­zi­kos veiks­nius ir juos ko­re­guo­ti. Be to, tu­ri at­pa­žin­ti grės­min­giau­sias si­tua­ci­jas ir lai­ku kreip­tis į gy­dy­to­jus.

– Ko­dėl šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis mo­te­rys su­ser­ga re­čiau ne­gu vy­rai?

– Mo­te­ris iki me­no­pau­zi­nio am­žiaus tu­ri est­ro­ge­nų. Tai na­tū­ra­li šir­dies ap­sau­ga, to­dėl mo­te­rys, jei­gu su­ser­ga, tai daž­niau vė­ly­ves­nia­me am­žiu­je.

Be­je, mo­te­rims šir­dies li­ga sun­kiau at­pa­žįs­ta­ma, nes pa­si­reiš­kia šiek tiek ki­to­kiais simp­to­mais ne­gu vy­rams. Kar­tais mo­te­ris ga­li daug skųs­tis, bet mes nie­ko blo­go ne­ran­dam. Ar­ba ga­li skųs­tis vi­sai ne­ti­piš­kais simp­to­mais, o ran­dam di­džiu­lių šir­dies ar krau­ja­gys­lių pa­ki­ti­mų.

Vy­rams kli­ni­ka bū­na pa­kan­ka­mai ti­piš­ka, kaip iš va­do­vė­lio.

Vis­gi ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad mo­te­rų šir­dies ar krau­ja­gys­lių li­gos ei­ga leng­ves­nė, kar­tais bū­na daug sun­kes­nė ne­gu vy­rų.

– Kaip at­pa­žin­ti šir­dies li­gą?

– Iše­mi­nė šir­dies li­ga – dau­gia­vei­dė li­ga. Pag­rin­di­niai simp­to­mai, kaip at­pa­žin­ti in­fark­tą, yra stip­rus, ple­čian­tis, de­gi­nan­tis skaus­mas krū­ti­nė­je. Jis daž­niau­siai jun­ta­mas pla­čia­me plo­te, ga­li plis­ti į pe­čius, kai­rę ran­ką, apa­ti­nį žan­di­kau­lį, jaus­tis nu­ga­ro­je tarp men­čių. Skaus­mą daž­nai ly­di šal­tas pra­kai­tas, ga­li py­kin­ti, jaus­tis silp­nu­mas, mir­ties bai­mė, ga­li bū­ti šir­dies rit­mo su­tri­ki­mai. To­kiais at­ve­jais bū­ti­nai rei­kia kvies­ti grei­tą­ją pa­gal­bą.

Jei­gu tai du­rian­čio po­bū­džio skaus­mas vie­na­me taš­ke, įkvė­pus ar pa­kei­tus kū­no pa­dė­tį, daž­niau­siai tai bus neu­ro­lo­gi­nis, stu­bu­ro skaus­mas, ne­bū­ti­nai su­si­jęs su šir­di­mi. Tai­gi ne kiek­vie­nas skaus­mas krū­ti­nė­je yra šir­dies pro­ble­ma.

Jei­gu tai lė­ti­nė šir­dies li­ga, daž­niau­siai simp­to­mai jun­ta­mi krū­vio me­tu. Žmo­gus skun­džia­si, kad pra­dė­jus grei­čiau ei­ti, li­pant laip­tais, kaž­ką sun­kiau fi­ziš­kai dir­bant, tar­si už­spau­džia krū­ti­nę, at­si­ran­da du­su­lys. To­kiais at­ve­jais rei­kia kreip­tis į gy­dy­to­ją, ku­ris nu­sta­tys, ar tai šir­dies pro­ble­ma, ar ne.

– Ko­kie yra šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų ri­zi­kos fak­to­riai?

– Ri­zi­kos veiks­niai skirs­to­mi į ko­re­guo­ja­mus ir ne­ko­re­guo­ja­mus.

Ne­ko­re­guo­ja­mi veiks­niai yra am­žius – vy­res­nio am­žiaus žmo­nės su­ser­ga daž­niau; ly­tis – vy­rų ser­ga­mu­mas ir mir­tin­gu­mas nuo šių li­gų yra ge­ro­kai di­des­nis. Taip pat ne­ko­re­guo­ja­mas ri­zi­kos veiks­nys yra ge­ne­ti­ka. Jei­gu, tar­ki­me, šei­mo­je bu­vo anks­ty­vų mir­čių nuo šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų, in­fark­tų, šun­ta­vi­mo ope­ra­ci­jų, to­kiems žmo­nėms rei­kė­tų su­si­rū­pin­ti.

Ko­re­guo­ja­mi ri­zi­kos veiks­niai yra pa­di­dė­jęs cho­les­te­ro­lis, ar­te­ri­nė hi­per­ten­zi­ja, cuk­ri­nis dia­be­tas, ant­svo­ris, fi­zi­nio ak­ty­vu­mo sto­ka, stre­sas, rū­ky­mas. Jei­gu šie veiks­niai ko­re­guo­ja­mi (li­gos gy­do­mos, su­re­gu­liuo­ja­ma mi­ty­ba, at­si­sa­ko­ma ža­lin­gų įpro­čių, ju­da­ma), ri­zi­ka su­si­rgti šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis ma­žė­ja.

– Kal­bant apie mi­ty­bą: ką mėgs­ta ir ko ne­mėgs­ta šir­dis?

– Šir­dis mėgs­ta Vi­dur­že­mio jū­ros re­gio­no die­tą, tai, ką val­go is­pa­nai, ita­lai. Tai yra daug žu­vies, daug dar­žo­vių, vai­sių, aly­vuo­gių alie­jus.

Šir­dis ne­mėgs­ta lie­tu­viš­kos vir­tu­vės. Tai vi­si pa­tie­ka­lai, ku­rie yra rie­būs, sū­rūs. Jie ne­nau­din­gi, nes di­di­na cho­les­te­ro­lio kie­kį, di­di­na krau­jos­pū­dį. Ser­gan­tiems ar­te­ri­ne hi­per­ten­zi­ja iš vi­so rei­kė­tų at­si­sa­ky­ti drus­kos.

– Ko­kią nau­dą šir­džiai tei­kia fi­zi­nis ak­ty­vu­mas?

– La­bai svar­bu bū­ti fi­ziš­kai ak­ty­viam. Di­na­mi­nis spor­tas tris ke­tu­ris kar­tus per sa­vai­tę po pus­va­lan­dį ar po 45 mi­nu­tes ne­pap­ras­tai nau­din­gas.

– Bet bū­na taip, kad žmo­gus nie­kad ne­spor­ta­vo, ta­čiau priar­tė­jęs prie 40 ar 50 me­tų ri­bos nu­spren­džia, kad pa­ts lai­kas su­si­rū­pin­ti svei­ka­ta ir pra­de­da in­ten­sy­viai spor­tuo­ti. Ar tai nė­ra ža­lin­ga?

– Vi­sur tu­ri bū­ti svei­kas pro­tas ir sai­kas. Spor­tuo­ti ga­li­ma įvai­riai. Svar­bu ras­ti sau mie­lą spor­to ša­ką. Tar­kim, la­bai po­pu­lia­rus šiau­rie­tiš­kas vaikš­čio­ji­mas su laz­do­mis. Rei­kė­tų pra­dė­ti nuo ma­žes­nių at­stu­mų ir pa­laips­niui di­din­ti.

Ži­no­ma, dar­bas su štan­ga ar bė­gi­mas 10 ki­lo­met­rų iš kar­to, ne­si­tre­ni­ra­vus, nė­ra nau­din­ga. Tai tik­rai tu­rės dau­giau ža­los ne­gu nau­dos.

Pra­džiai ge­riau rink­tis plau­ki­mą, vaikš­čio­ji­mą, pa­si­va­ži­nė­ji­mą dvi­ra­čiu. Spor­tas re­ko­men­duo­ja­mas bet ko­kio am­žiaus žmo­nėms.

– O kaip ko­vo­ti su stre­su?

– Stre­są šiais lai­kais sun­kiai se­ka­si ko­re­guo­ti, bet įma­no­ma, te­rei­kia do­mė­tis. Yra me­di­ta­ci­ja, jo­ga. Pri­va­lo bū­ti dar­bo ir poil­sio re­ži­mas. Žmo­gui rei­kia iš­nau­do­ti jam pri­klau­san­čias ato­sto­gas, ir il­ges­nes ato­sto­gas iš kar­to, ma­žiau­siai 3 sa­vai­tes. Ka­da žmo­gus tik­rai pra­de­da il­sė­tis? Juk pir­mą ato­sto­gų sa­vai­tę min­tys dar su­ka­si apie dar­bą.

Vi­si elekt­ro­ni­niai prie­tai­sai: te­le­fo­nas, kom­piu­te­ris, te­le­vi­zo­rius, ato­sto­gų me­tu tu­rė­tų bū­ti iš­jung­ti, bent jau steng­tis be jų ap­siei­ti, kad poil­sis bū­tų vi­sa­ver­tis.

– Ar yra šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pro­fi­lak­ti­kos pro­gra­mų?

– Lie­tu­vo­je yra šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pro­fi­lak­ti­kos pro­gra­mų, ku­rios api­ma vy­rus nuo 40 iki 55 me­tų ir mo­te­ris nuo 50 iki 65 me­tų. Jei­gu pa­cien­tas pa­ten­ka į di­de­lės ri­zi­kos su­si­rgti šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis pa­cien­tų gru­pę, tuo­met šei­mos gy­dy­to­jas siun­čia į kar­dio­lo­gi­nius cent­rus, kur pa­cien­tas de­ta­liai iš­ti­ria­mas: at­lie­ka­ma echos­ko­pi­ja, dvi­ra­čio tes­tas, įver­ti­na­mi krau­jo ty­ri­mai, at­lie­ka­mi krau­ja­gys­lių elas­tin­gu­mo, stan­du­mo tes­tai. Taip sie­kia­ma už­kirs­ti ke­lią rim­tes­nėms li­goms.

– Ar daž­nai su­lau­kia­te pa­cien­tų, ku­rie skun­džia­si šir­dies per­mu­ši­mais, su­kel­tais stre­so, di­de­lio ka­vos kie­kio ir pa­na­šiai?

– Krei­pia­si, nes žmo­nes gąs­di­na per­mu­ši­mai. Tik ne vi­si jie yra pa­vo­jin­gi. Jei­gu ne­ra­mu, pir­miau­siai rei­kia kreip­tis į šei­mos gy­dy­to­ją. Gy­dy­to­jas iš kar­diog­ra­mos ma­tys, ar per­mu­ši­mai pa­vo­jin­gi, ar rei­kia kar­dio­lo­go kon­sul­ta­ci­jos.

– Ar iš­ti­kus šir­dies smū­giui, vi­sa­da yra ga­li­my­bė pa­dė­ti žmo­gui? Ar vis dėl­to bū­na si­tua­ci­jų, kad net lai­ku su­tei­kus pa­gal­bą nie­ko ne­ga­li­ma pa­da­ry­ti?

– Be abe­jo, bū­na to­kių si­tua­ci­jų, kai neį­ma­no­ma pa­dė­ti. Gy­dy­to­jai – ne die­vai. Ne vi­sais at­ve­jais pa­vyks­ta žmo­gų at­gai­vin­ti. Vi­sa­da la­bai liūd­na, kai stai­ga mirš­ta jau­ni žmo­nės. De­ja, kaip tai­syk­lė, jei in­fark­tas iš­tin­ka jau­ną žmo­gų, tai daž­niau­siai bai­gia­si mir­ti­mi.

Jei­gu pa­cien­tas ser­ga iše­mi­ne šir­dies li­ga, jam per lai­ką su­si­for­muo­ja taip va­di­na­mos ko­la­te­ra­lės – šo­ni­nės krau­ja­gys­lės. Kaip už­tven­kus upę ap­lin­kui su­si­for­muo­ja upe­liu­kai, taip ir krau­ja­gys­lė, kai pra­de­da šiek tiek ak­ti, pra­de­da for­muo­tis ko­la­te­ra­li­nės smul­kios krau­ja­gys­lės, ku­rios šir­dies zo­ną ap­rū­pi­na krau­ju. To­dėl pa­cien­tams „su sta­žu“, jei ir įvyks­ta in­fark­tas, tai daž­nai jis bū­na ne­mir­ti­nas, nes nau­jos su­si­for­ma­vu­sios krau­ja­gys­lės ap­sau­go šir­dies rau­me­nį.

O jau­nas žmo­gus ne­tu­ri ko­la­te­ra­lių tink­lo, to­dėl kai stai­ga plyš­ta ate­rosk­le­ro­ti­nė plokš­te­lė ar­ba trom­bu už­kem­ša­ma krau­ja­gys­lė, tai daž­niau­siai bū­na pir­mas ir pa­sku­ti­nis kar­tas. Bū­na at­ve­jų, kai net ša­lia esan­tiems gy­dy­to­jams ne­pa­vyks­ta at­gai­vin­ti.

Be­veik neį­ma­no­ma pa­dė­ti to­kiais at­ve­jais, kai plyš­ta šir­dies rau­muo, aor­ta ar už­si­kem­ša stam­bi krau­ja­gys­lė, ir dau­giau kaip pu­sė šir­dies lie­ka be krau­jo­ta­kos.

Be­je, in­fark­tas daž­niau­siai įvyks­ta ry­ti­nė­mis va­lan­do­mis, mat pa­bu­di­mo me­tu la­bai stip­riai ky­la ad­re­na­li­no kie­kis.

– Kaip rei­kė­tų su­teik­ti pir­mą­ją pa­gal­bą?

– Jei­gu žmo­gų iš­ti­ko kli­ni­ki­nė mir­tis, pa­čios svar­biau­sios pir­mo­sios dvi mi­nu­tės. Kol at­vyks grei­to­ji, bū­ti­na da­ry­ti krū­ti­nės pa­spau­di­mus. Tik spaus­ti rei­kia efek­ty­viai, kad krū­ti­nė tik­rai įlink­tų. Ne­rei­kia bi­jo­ti su­lau­žy­ti šon­kau­lių. Bū­na, kad nuo tai­syk­lin­go spau­di­mo jie lūž­ta. Ne­bū­ti­na nei pūs­ti, nei skai­čiuo­ti, svar­bu spau­dy­ti.

Kar­tais vien to už­ten­ka, kad sme­ge­nys gau­tų de­guo­nies ir lik­tų ne­pa­žeis­tos. Da­bar gi kar­tais bū­na, kad at­gai­vin­ti pa­vyks­ta, ta­čiau sme­ge­ny­se, ne­ga­vu­sio­se il­gą lai­ką de­guo­nies, jau bū­na įvy­kę ne­grįž­ta­mi pa­ki­ti­mai.

– Minėta Pa­sau­li­nė šir­dies die­na, ko­kių ren­gi­nių nu­ma­to­te Šiauliuose?

– Rug­sė­jo 28 die­ną, tre­čia­die­nį, 14 va­lan­dą, Šiau­lių uni­ver­si­te­to bib­lio­te­ko­je or­ga­ni­zuo­ja­me vie­šą pa­skai­tą ir dis­ku­si­ją su vie­nu gar­siau­sių Lie­tu­vos kar­dio­chi­rur­gu pro­fe­so­riu­mi Ri­man­tu Be­ne­čiu. Gy­dy­to­jui bus ga­li­ma už­duo­ti rū­pi­mų klau­si­mų, to­dėl la­bai kvie­čiu at­vyk­ti.

„Šir­dis mėgs­ta Vi­dur­že­mio jū­ros re­gio­no die­tą, tai, ką val­go is­pa­nai, ita­lai. Šir­dis ne­mėgs­ta lie­tu­viš­kos vir­tu­vės.

As­me­ni­nė nuo­tr.

KAR­DIO­LO­GĖ: Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Šir­dies ir krau­ja­gys­lių cent­ro va­do­vė dr. doc. Jur­gi­ta Pli­sie­nė sa­ko, kad net gy­dy­to­jams, ži­nan­tiems ža­lin­gą stre­so po­vei­kį šir­džiai, ne vi­sa­da pa­vyks­ta jį kont­ro­liuo­ti.

VEIKS­NIAI: Šir­dies ir krau­ja­gys­lių cent­ro va­do­vė dr. doc. Jur­gi­ta Pli­sie­nė: „Ko­re­guo­ja­mi ri­zi­kos veiks­niai yra pa­di­dė­jęs cho­les­te­ro­lis, ar­te­ri­nė hi­per­ten­zi­ja, cuk­ri­nis dia­be­tas, ant­svo­ris, fi­zi­nio ak­ty­vu­mo sto­ka, stre­sas, rū­ky­mas. Jei­gu šie veiks­niai ko­re­guo­ja­mi, ri­zi­ka su­si­rgti šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis ma­žė­ja.“

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.