Praeito sekmadienio popietę socialiniuose tinkluose daug komentarų susilaukė įrašas apie rajono kelius: „Lietuviški kelių priežiūros ypatumai. Jei važiuosite iš Biržų į Vabalninką per Kratiškius, tai puiku. Kelio danga švari, nuvalyta ir neslidi. O jei važiuosite per Geidžiūnus — jau blogai, galite kelionės tikslo ir nepasiekti. Kelias visą žiemą gerai prižiūrimas tik iki Geidžiūnų. Toliau prasideda asfaltas, padengtas suvažinėtu sniegu. Slidu ir duobės sniege. Bet kelininkai pasirūpino ir šiuo kelio ruožu. Pastatė ženklus — 120 — nelygus kelias — perspėjančius apie asfaltuotame kelyje esančius nelygumus“.
Eksperimentas
Nusprendėme padaryti eksperimentą ir sekmadienio pusdienį prasiblaškyti. Nuvažiavome apie pusantro šimto kilometrų kaimo ir miško keliais, kad patikrintume, kokie tie lietuviški kelių priežiūros ypatumai.
Maršrutas
Vykome iki Anglininkų. Apsukę ratą, kaimiškais keliais patraukėme link didingosios Biržų girios, kur prisigaudėme įsimintinų vaizdų ir tikrąja to žodžio prasme ištrūkome ten, kur pamiršome visus suvaržymus.
Tai viena iš priežasčių dėl ko pasileidome į kelionę tuo garsiuoju ir baisiausiai linksniuojamu šių metų keliu. Kita – komentatoriai.
Dauguma piktinosi, kad neseniai asfaltuotas kelias yra netinkamai prižiūrimas. Dar kiti siūlė įsigyti geras padangas.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/
Lioliuose įkurtas dienos užimtumo centras neįgaliesiems