Naujausios
Biržų rajone bręsta istoriniai įvykiai. Bene pirmą kartą savivaldybės taryboje vyks interpeliacijos procesas. Vakar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos savivaldybės taryboje seniūnas Tomas Četvergas pateikė merui Vytui Jareckui pareiškimą dėl nepasitikėjimo pareiškimo vicemerei Astrai Korsakienei, kurią į šias pareigas delegavo Liberalų Sąjūdis.
„Laikantis Vietos savivaldos įstatymo 19 str. 3 d., ne mažiau kaip 1/3 visų Biržų rajono savivaldybės tarybos narių reiškia nepasitikėjimą Biržų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Astra Korsakiene, kuri nevykdo jai numatytų pareigų ir pažeidžia išdėstytus teisės aktus“, – rašoma pareiškime, kurį pasirašė dviženklis skaičius tarybos narių. „Biržiečių žodžio“ duomenimis, nepasitikėjimą vicemerei pareiškė tarybos nariai Petras Plepys, Ritas Vaiginas, Viktoras Kurganovas, Andrius Budriūnas, Jūratė Ratnikienė, Kęstutis Armonas, Stasė Eitavičienė, Tomas Četvergas, Vilius Trečiokas ir Sigutis Štrėmas.
Taikdarys V. Jareckas patyrė fiasko
Ilgai stebėjęs valdančiųjų rietenas iš šono, pastaruoju metu meras Vytas Jareckas mėgino imtis taikdario vaidmens. Tačiau bandymai sutaikyti liberalus ir valstiečius nebuvo sėkmingi. Rajono vadovo inicijuotuose susitikimuose dalyvavo LVŽS Biržų skyriaus pirmininkas Audrys Šimas, frakcijos seniūnas Tomas Četvergas bei liberalų atstovai Arūnas Remeika bei Astra Korsakienė. „Biržiečių žodžio“ šaltinių duomenimis, prieš naujo koalicinio susitarimo svarstymą valstiečiai prašė liberalų pripažinti klaidas balsuojant dėl administracijos direktoriaus ataskaitos, teikiant protokolinius sprendimus, nepasitarus su partneriais, ir viešai atsiprašyti. Derybų metu buvo iškeltas klausimas, kad A. Korsakienė galėtų atsistatydinti pati. Tiesa, ji tai padaryti griežtai atsisakė. Savo veiksmuose liberalai klaidų esą neįžvelgę, todėl nemato reikalo atsiprašinėti ir siūlė tęsti bendradarbiavimą nuo „švaraus lapo“. Valstiečiai išreiškė nepasitikėjimą liberalais ir nuomonę, kad dabartinės sudėties valdančioji koalicija neturi ateities.
Po nesėkmingų bandymų sutaikyti valdančiuosius rajono meras V. Jareckas išsiuntinėjo LVŽS ir liberalų frakcijų tarybos nariams laiškus, kad nepritars, kad tarybai būtų teikiami klausimai dėl nepasitikėjimo A. Korsakiene ar administracijos direktoriumi V. Eiduku. Įdomiausia, kad jo pritarimo pagal savivaldos įstatymą ir nereikia. Užtenka nepasitikėjimą mero pavaduotoja pareikšti 9 savivaldybės tarybos nariams ir klausimas privalės būti svarstomas. Teoriškai meras gali jo neteikti, bet tuomet pažeistų savivaldos įstatymą.
Vienuolika A. Korsakienės „nuodėmių“
Biržų rajono savivaldybės tarybos nariai savo pareiškime nurodo net 11 priežasčių, kodėl mero pavaduotoja A. Korsakienė prarado jų pasitikėjimą. Pirmuoju punktu įrašyta – daug aistrų sukėlusi kaimo mokyklų tinklo pertvarka. „2019 m. birželio 6 d. Biržų savivaldybės administracijos direktorius Vidas Eudukas pasirašė įsakymą Nr. A-661, kuriuo buvo nutarta sudaryti darbo grupę dėl Biržų rajono savivaldybės švietimo įstaigų tinklo pertvarkos parengimo. Vadovauti darbo grupei buvo pavesta Biržų rajono savivaldybės mero pavaduotojai A. Korsakienei. A. Korsakienė pavestą darbą vadovauti darbo grupei atliko neprofesionaliai, nesilaikydama objektyvumo principo ir pažeidžiant teisės aktus: 1) A. Korsakienė posėdžių metu nesurinkdavo pakankamo kiekio darbo grupės narių. Pasitaikydavo atvejų, kuomet į posėdžius buvo kviečiami tik tie darbo grupės nariai, kurie palaikydavo būtent A. Korsakienės poziciją; 2) darbo grupės posėdžiai nebuvo protokoluojami, todėl net nėra galimybių patikrinti darbo grupės pateiktų pasiūlymų ir kitų, posėdžių metu iškeltų, klausimų bei priimtų sprendimų; 3) nebuvo parengtas ir patvirtintas darbo grupės reglamentas; 4) Biržų savivaldybės administracijai buvo pateikti tik vienasmeniškai A. Korsakienės pasirašyti darbo grupės pasiūlymai, įskaitant – nė neaptarti darbo grupėje; 5) vadovaujantis vienasmeniškai A. Korsakienės pasirašytais pasiūlymais A. Korsakienė inicijavo dokumentų rengimą skubiai švietimo įstaigų tinklo pertvarkai; 6) Inicijuojant skubų dokumentų rengimą dėl švietimo įstaigų tinklo pertvarkos, A. Korsakienė neatsižvelgė į Biržų rajono kaimo bendruomenių nuomonę ir surinktus Biržų rajono gyventojų parašus, išreiškiant nesutikimą dėl kaimų mokyklų prijungimo prie Biržų miesto mokyklų“, – rašoma pareiškime.
Kituose punktuose pažymima, kad vicemerė per pusantrų iš esmės neatliko jokių veiksmų srityse, kurias jai pavedė kuruoti meras. Interpeliaciją pasirašę tarybos nariai pasigedo konkrečių A. Korsakienės darbų turizmo vystymo, informacinės visuomenės plėtros, savivaldybės tarybos veiklos gerinimo, Biržų rajono gyventojų kultūros ugdymo ir etnokultūros puoselėjimo, vaiko ir jaunimo teisių, užimtumo, sveikatos bei socialinės apsaugos srityse, abejojo, ar tinkamai mero pavaduotoja kuravo nevyriausybinių organizacijų veiklą.
„Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad mero pavaduotoja A. Korsakienė eidama pareigas darbo metu elgiasi neetiškai su pavaldžių įstaigų vadovais ir administracijos darbuotojais, jų atžvilgiu vartoja įžeidžiančius epitetus, bendrauja pakeltu tonu ir nepagarbiai – dėl tokio elgesio tarybos nariai yra sulaukę skundų ir prašymų sudrausminti A. Korsakienę. Tokiu būdu pažeisdama Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. įtvirtintus veiklos ir tarnybinės etikos principus bei tokiu elgesiu diskredituodama visą Biržų rajono savivaldybę“, – savo pareiškime teigia Biržų rajono savivaldybės tarybos nariai. Jie taip pat atkreipė dėmesį, kad viešo Biržų miesto šventės organizacinio komiteto susirinkimo metu A. Korsakienė išreiškė pretenzijas dėl to, kad Biržų rajono verslininkų iniciatyva rengiamo bėgimo „Biržų kilometrai“ metu pertveriamos miesto gatvės ir tai trukdo jos asmeniniams interesams – šeimai privažiuoti prie bažnyčios. Po šio akibrokšto Biržų rajono verslininkai atsisakė toliau organizuoti renginį, kuris iki šiol buvo tradicinis ir garsino Biržus visoje Lietuvoje bei sutraukdavo dalyvius iš užsienio. Šis faktas, anot tarybos narių, rodo, kad A. Korsakienė iškelia asmeninius interesus aukščiau visuomenės interesų. Biržų rajono mero pavaduotojai buvo išreikštos pretenzijos dėl „politinio turizmo“, vykstant į Lietuvos regionų bei Kazachstano ekonomikos forumą Almatoje, bei galimai neskaidraus sporto renginių, kurių organizatoriai susiję su A. Korsakienės atstovaujamu Liberalų Sąjūdžiu, finansavimo iš Biržų rajono savivaldybės sporto centro biudžeto protegavimo.
„Didžiąją darbo laiko dalį Biržų rajono savivaldybės mero pavaduotoja A. Korsakienė skiria savo asmeninei reklamai vietinėje žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose. Apie tai byloja gausūs straipsniai rajono laikraščiuose bei įrašai socialiniuose tinkluose“, – teigiama interpeliacijoje.
„Imperija“ suduos atsakomąjį smūgį?
Kalbama, kad, sužinoję apie A. Korsakienei rengiamą interpeliaciją, liberalai pradėjo rinkti parašus dėl nepasitikėjimo administracijos direktoriumi V. Eiduku pareiškimo. Taigi gali būti, kad artimiausiame tarybos posėdyje bus svarstomos dvi interpeliacijos. Kaip žinia, liberalai jau ne kartą viešai reiškė priekaištus dėl administracijos direktoriaus darbo. „Per pirmuosius kadencijos metus buvo daug nutylėjimų dėl svarbių rajonui projektų. Tarkim, tik po kelių mėnesių rajono tarybos nariai sužinojo, kad teko grąžinti dalį gatvių remontui skirtų lėšų, nes nepasisekė jų įsisavinti. Tik atkakliai reikalaudami išgirdome, kad stringa viešųjų erdvių projektai. Kodėl taip atsitiko, kas kaltas dėl neįsisavintų lėšų, ar savivaldybės administracijos darbuotojai tinkamai atliko savo darbus, ar tinkamai juos koordinavo ir kontroliavo administracijos direktorius?“, – savo straipsnyje rajono laikraštyje rašė A. Korsakienė, A. Remeika, M. Visockas ir Aidas Vaitkevičius.
Šiuo metu sunku prognozuoti, kuo pasibaigs slaptas Biržų rajono savivaldybės tarybos balsavimas dėl nepasitikėjimo mero pavaduotoja Astra Korsakiene. Tam, kad ji būtų atstatydinta iš pareigų, užtenka 13 balsų. Taip pat įdomu, jei pasitvirtins informacija apie atsakomąjį smūgį, ar liberalams pavyks surinkti 9 parašus dėl nepasitikėjimo pareiškimo administracijos direktoriui.
Koalicija mirė, tegyvuoja ....?
Aišku viena, kad valstiečių ir liberalų sąjunga subyrėjo. Merui Vytui Jareckui viešai pareiškus, kad jis nėra LVŽS atstovas ir liko tarp konservatorių bei „Vieningų Biržų“, galimi įvairūs tolesnių įvykių variantai. Šiuo metu savotiškais situacijos įkaitais tapo Biržų rajono savivaldybės administracijos vadovas ir darbuotojai. Neturint tvirtos paramos taryboje, sunku tikėtis strateginių projektų ir sprendimų patvirtinimo. Trukdo ir rinkimų į Seimą metas. Juk tiek partijos, tiek atskiri kandidatai nepraleidžia progos pasireklamuoti ir kritikuoti esamą valdžią. Situaciją būtina spręsti pirmiausia vardan biržiečių ir jų gerovės. Artimiausios dienos parodys, kuriems politikams užteks drąsos nukirsti Gordijaus mazgą ir grąžinti savivaldybę į darbo ritmą. Kurie iš jų atsisakys politinių ambicijų ir dirbs gimtojo rajono labui? Pagalvokite, daugiau nei tris mėnesius savivaldybės veikla faktiškai yra paralyžuota.
Šioje situacijoje didžiausią galimybę išlaikyti valdžią turi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuriai taryboje atstovauja net 9 frakcijos nariai. Tiesa, tarp jų yra ir meras Vytas Jareckas bei skirtingai nei LVŽS atstovai dažnai balsuojantis Dalius Drevinskas. Tačiau jų sprendimas priklauso nuo to, kaip valstiečių lyderiams seksis burti naują koaliciją. Tiek buvęs seniūnas, tiek aplinkos apsaugos specialistas iki šiol visada rinkdavosi valdančiųjų (stipresnę) pusę.
Logiška, kad su pasiūlymu bendradarbiauti valstiečiai pirmiausia kreipėsi į tautininkus-respublikonus, turinčius antrą pagal dydį frakciją taryboje (5 nariai). Sigučio Štrėmo ir Viliaus Trečioko parašai po interpeliacija A. Korsakienei rodo, kad šios dvi politinės jėgos rado bendrų sąlyčio taškų. Aišku, pirmuoju smuiku tautininkų-respublikonų gretose „groja“ buvęs meras Valdemaras Valkiūnas, pastoviai sakantis, jog dirba vardan Biržų klestėjimo. Dabar kartu su kolegomis jis turi puikią galimybę tai įrodyti. Ištiesdami pagalbos ranką valstiečiams, praėjusią tarybos kadenciją valdę tautininkai-respublikonai „nušautų“ iš karo du zuikius – stabilizuotų padėtį savivaldybėje ir tuo pačiu parodytų, kad be jų Vytas Jareckas nesusitvarkė, taip pat būtų puiki galimybė užtikrinti darbų, pradėtų jų kadencijoje, tęstinumą. Tokiu atveju į mero pavaduotojo postą greičiausiai būtų siūlomi Sigutis Štrėmas, Joana Kvedaravičienė ar Danutė Martinkėnienė arba būtų pasirinktas administracijos direktoriaus pavaduotojo postas, į kurį pretenduoti galėtų kur kas platesnis tautininkų-respublikonų aplinkos žmonių. Jei įvyktų paskutinis variantas, mero pavaduotojo pareigas tektų užimti valstiečių frakcijos atstovui. Galimos kandidatūros – Stasė Eitavičienė, Andrius Budriūnas, Dalius Drevinskas, Tomas Četvergas.
Neatmetama galimybė, kad naujoji valdančioji koalicija gali būti sudaryta iš trijų partijų, jei prisijungti sutiktų socialdemokratai arba konservatoriai. Tuomet greičiausiai vicemerės pareigos atitektų Audronei Garšvaitei arba Irutei Varzienei arba būtų ieškoma partijų kandidato į administracijos direktoriaus pavaduotojo vietą.
Žinant A. Korsakienės ambicijas, realiu tampa ir koalicijos be valstiečių sukūrimas. Tiesa, ją turėtų sudaryti net 4 partijos. Be liberalų prie tokio darinio teoriškai galėtų prisijungti tautininkai-respublikonai, konservatoriai ir socialdemokratai. Visai realu, kad tokiu atveju jį palaikytų ir nuo valstiečių „atskiltų“ D. Drevinskas ir V. Jareckas. Tačiau iššūkių pilname gyvenime tokia sudėtinga koalicija greičiausiai ilgai neišgyventų. Vien postus būtų sunku pasidalinti, ypač, jei A. Korsakienė norėtų išsaugoti mero pavaduotojo kėdę. Abejonių dėl tokio varianto galimybės prideda ir tai, kad liberalai galimai buvo apskundę etikos komisijoms nemažai šių partijų atstovų. Ar tokia versija reali parodys ir tas faktas, ar liberalams pavyks surinkti 9 tarybos narių parašus po V. Eiduko interpeliacija, jei tokia būtų teikiama.
Tarybos nariai mano, kad reikia pokyčių
„Biržiečių žodis“ išsiuntė klausimus visiems Biržų rajono tarybos nariams, išskyrus merą ir jo pavaduotoją, ir paprašė pakomentuoti susidariusią situaciją.
„BŽ“: Kaip vertinate mero pavaduotojos Astros Korsakienės veiklą, nurodykite bent 5 konkrečius jos darbo rezultatus per pusantrų metų laikotarpį. Kokias, Jūsų nuomone, klaidas padarė vicemerė? Kodėl dalis tarybos narių nutarė pasirašyti dėl interpeliacijos A. Korsakienei?
Buvusi merė, Tėvynės Sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Irutė Varzienė: Daug kartų ir savo bei frakcijos vardu vertinau dabartinės Biržų valdžios veiklą. Iš esmės nėra jokio progreso, tik kasdienybės inercija. Ir tai yra specialistų, savivaldybės įstaigų, įmonių verslo subjektų veikla, pasiekimai, inovacijos. Jokie rinkimų pažadai nevykdomi. Nuostabą kelia, kad kartojama tai, ką patys, eidami į rinkimus, labiausiai kritikavo. Šiuo metu , manyčiau, pasiektas dugnas, nes valdančios koalicijos partneriai viešai aiškinasi santykius. Nediskutuoja, neorganizuoja diskusijų, o būtent – aiškinasi. Bene liūdniausia, kad nesutarimai, mano nuomone, kyla ne dėl idėjų, veiklos kokybės, o dėl asmeninių ambicijų, valdžios galių. Tik jie žino, kas dėl to kaltas, vieši faktai liudija, kad susitarti nepavyksta. Biržų valdžia, manau, prarado pasitikėjimą, todėl pokyčiai būtini. Kai gausime konkrečius interpeliacijos (-jų?) dokumentus , svarstysime frakcijoje, TS-LKD Biržų skyriaus taryboje. Manau, kad labiausiai nevykusi mero pavaduotojos iniciatyva – mokyklų pseudoreforma. Administracijos direktorius labiausiai nuvylė organizuodamas neskaidrius konkursus.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Audrius Jukna: Prie visos šios situacijos privedė dviejų asmenybių konfliktas. Aš asmeniškai turiu priekaištų tiek mero pavaduotojai, tiek administracijos direktoriui. Pirmiausia dėl nenoro siekti kompromisų ir girdėti kitų nuomonę, atsižvelgti į išsakomas pastabas. Jų darbą man sunku vertinti, kadangi nesu kasdien savivaldybėje.
Tautininkų-respublikonų frakcijos narė Danutė Martinkėnienė: Gyvenimo paradoksas – susitikimuose su gyventojais seniūnijose meras ir vicemerė dirba kaip viena komanda, papildydami vienas kitą. O kitą dieną ateina žinia apie interpeliaciją. Kam tas žaidimas? Kai pirmajame šios kadencijos posėdyje pamačiau kiek sričių priskirta kuruoti mero pavaduotojai, iš karto suabejojau, ar visa tai gali aprėpti ir daryti vienas žmogus. Paėmė visą valdžią į savo rankas ir ką? Dabar, kai klausiate apie darbus, atrodo, kad buvau teisi. Be mokyklų „sukapojimo“ ir dėl to nuskriaustų kaimų neina prisiminti kažkokio didelio darbo. Žmonės giria miesto šventę . Kitus darbus sunku vertinti. Pagrindinė mero pavaduotojos problema – kad ji savo veiksmų nederino ir bendrai nedirbo su administracijos direktoriumi, kuriam tenka didžiausias krūvis. Tiek meras, tiek jo pavaduotoja, tiek administracija turi dirbti išvien. Tik tada galima pasiekti gerų rezultatų.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Stasė Eitavičienė: Mano nuomone, vicemerė stengėsi vykdyti jai pavestas funkcijas, pagal galimybes ir gebėjimus analizavo esamą padėtį jos kuruojamose srityse, bandė rasti sprendimus. Pagrindinė problema, mano supratimu, yra Astros Korsakienės nenoras dirbti komandoje, bandymas vadovauti visam savivaldybės darbui pagal savo supratimą, neįsiklausymas į kitų Savivaldybės vadovų ir tarybos narių nuomonę bei siūlymus. Didžiausia jos klaida ir parodyta arogancija – mokyklų tinklo pertvarka, kurią vicemerė bet kokia kaina, nekreipdama dėmesio nei į Socialinio vystymo komiteto, nei į atskirų Savivaldybės tarybos narių, mokyklų bendruomenių išsakytus argumentus ir kritines pastabas, įgyvendino taip, kaip buvo sumaniusi.
Ar liberalai renka parašus dėl nepasitikėjimu V. Eiduku aš nežinau. Administracijos direktoriui trūksta patirties Valstybės tarnyboje, per didelis darbo krūvis dirbant be pavaduotojo. Pradėtų darbų daug, jiems įgyvendinti reikia sutelkto visų Savivaldybės vadovų darbo. Politikai priima sprendimus, kuriuos administracija privalo vykdyti, bet jie negali ir neturi nurodinėti administracijos direktoriui, kaip vieną ar kitą sprendimą įgyvendinti.
„BŽ“: Koks bus dabartinės valdančiosios koalicijos likimas? Ar ji turi šansų atsinaujinti ir dirbti toliau? Jei ne, kas Jūsų nuomone, gali sudaryti naują valdančiąją koaliciją? Jei Jūs, kaip tarybos nariai, gautumėte pasiūlymą jungtis prie valdančiosios koalicijos, kokį sprendimą turėtumėte?
I.Varzienė: Nemanau, kad būtų racionalu svarstyti galimas koalicijas, nes su mumis niekas dėl to nediskutuoja. Kiek žinau, meras kvietėsi LSDP frakciją (gal konservatorių bijo ?), žaliavalstiečiai atakuoja respublikonus. Šiaip jau politikoje labai svarbu tartis, bet jokio realaus tarybos telkimo iki šiol nebuvo.
A. Jukna: Mano nuomone, valdantieji turi patys išsiaiškinti savo santykius. Tik po to galima bus svarstyti apie naują koaliciją. Tai ne mūsų mūšis ir mes jame nedalyvaujame. Jei situacija neišsispręs, tuomet teks svarstyti kaip tai padaryti.
D. Martinkėnienė: Kol kas neturiu nuomonės šiuo klausimu. Reikia viską apmąstyti ir priimti sprendimą kartu su kolegomis iš frakcijos.
S. Eitavičienė: Manau, kad dabartinė koalicija galėtų tęsti darbą, bet tam reikia pripažinti savo klaidas, o ne kaltinti partnerius. Kita vertus, manau, kad Savivaldybės darbas būtų kur kas rezultatyvesnis ir spartesnis, kad būtų daroma mažiau klaidų, jei į koaliciją įsijungtų ir kitos Savivaldybės taryboje esančios frakcijos. Juk visi tarybos nariai, nesvarbu, kokiai partijai ar frakcijai priklauso, nori ir gali dirbti vardan mūsų miesto ir rajono geresnės šiandienos ir ateities.P.S. Apie esamą situaciją teiravomės ir mero pavaduotojos A. Korsakienės, tačiau ji į „Biržiečio žodžio“ klausimus apie interpeliaciją ir jos priežastis iki laikraščio pridavimo į spaustuvę neatsakė.
