Naujausios
Nedarbo rykštė pailgėjo penkis kartus
Nuo sausio pradžios kasdien Šiaulių darbo biržoje apsilanko apie pusantro šimto visiškai naujų bedarbių.
Ramintis, kad šiemet nedarbas stabilizuosis, per anksti. Prognozuojama, kad jis padidės nuo 11,4 procento pernai iki 12,5 procento šiemet.
Palyginti su 2006 metais, kai vidutinis metinis nedarbas mieste ir rajone sudarė vos 2,3 procento, pernai šis rodiklis padidėjo beveik penkis kartus. Ne geresnė padėtis ir apskrities rajonuose.
Petras BALČIŪNAS
petras@skrastas.lt
Koridoriuose — nekalbūs žmonės
Šiokiadienio rytas Šiaulių darbo biržoje. Koridoriuose ankšta. Kas rado vietos, atsisėdo, kiti mindžiukuoja prie tarpininkių durų. Daug jaunų veidų. Tylu. Žmonės susikaupę, nesikalba, nesidalina savo rūpesčiais su kaimynais.
Apsaugininkas
Pačiame koridoriaus gale prieblandoje sėdi Aušra. „Neikite prie manęs, aš dar turiu darbo“, — sako moteris, pastebėjusi žurnalistus.
Aušra laukia vyro, atėjusio registruotis. Dirbo vienoje apsaugos firmoje, kuri jau pusę metų beveik nemoka atlyginimo. „Numeta po 200-300 litų kas mėnesį, ir viskas“. Aušros vyras nusprendė išeiti ir registruotis Darbo biržoje, kad turėtų bent kokių socialinių garantijų.
Mokytojas
Pradinių klasių ir kūno kultūros mokytojo specialybę turintis Raimondas Darbo biržos įskaitoje yra septyni mėnesiai. Dirbo vienoje Šiaulių mokykloje. Po to išvyko padirbėti užsienyje. Grįžęs, aišku, vietos neberado ir neranda iki šiol. „Supratau, kad reikia ieškoti pačiam, čia nieko nesiūlo. Mokyklose irgi keičiasi situacija“.
Muziejininkas
Trisdešimtmetis Nerijus, turintis aukštąjį humanitarinį išsilavinimą, dirbo muziejuje. „Uždarbis buvo mažas, darbo valandos ilgos. Praradau motyvaciją ir prieš dvejus metus išėjau“. Darbo biržoje — jau metai. Bet Nerijus turi geras rankas, sugeba gaminti papuošalus. Įsigijo verslo liudijimą ir dirbo. Tačiau šis liudijimas nuolat brango, pasiekė pusantro tūkstančio. Prisipažįsta, jog biržoje registravosi dėl socialinių garantijų, “kad kas nors, neduok Dieve, neatsitiktų“.
Sugrįžimas į Nepriklausomybės pradžią
Pernai į Šiaulių darbo biržą atėjo 18815 naujų bedarbių — 1,7 karto daugiau nei 2008 metais. „Treti metai dominuoja vyrų nedarbas — 56,5 procento. Ir tai labai negera tendencija, nes vyrai jautriau reaguoja į savo padėtį“, — sako Genovaitė Kuprevičienė, Šiaulių darbo biržos direktorė. Situacija vyrų naudai galėtų pasikeisti, jeigu atsigautų statybos ir pramonė.
Iš viso birža 2009 metais aptarnavo 26 tūkstančius žmonių. Realiai galėjo padėti 18 tūkstančių: 9000 gavo bedarbio pašalpas, 7000 buvo įdarbinti, per 2000 nukreipti mokytis.
Bet didėja ilgalaikių bedarbių, nedirbančių metus ir daugiau, skaičius. Sunkiausia įdarbinti tuos, kuriems per 50 metų. O kas penktas bedarbis — iki 25 metų. Didelė dalis absolventų negauna jokio darbo. 37 procentai bedarbių neturi profesijos, ir tokių įdarbinti beveik neįmanoma.
Nedarbo lygis pernai Šiauliuose ir rajone priartėjo prie 1991-1992 metų lygio. Vėliau jis dar kilo ir buvo pasiekęs 20 procentų, kai Šiauliai pagal nedarbo lygį „pirmavo“ šalyje. Dar vėliau vidutinis metinis nedarbas ėmė sparčiai mažėti — sudarė tik 2,3 — 3,1 procento 2006 ir 2005 metais, ir teigta, jog nedarbo problema nebeegzistuoja.
Didžiausią smūgį nedarbas pernai sudavė statybų sektoriui, kai tapo nebereikalingi daugelis statybininkų profesiją turinčių žmonių. Kitas — nemažas gamybos ir pramonės sektorius.
Pernai tradiciškai paklausiausių profesijų sąraše buvo tarptautinių pervežimų vairuotojai, padavėjai, pardavėjai, virėjai, siuvėjai, draudimo ir pardavimų vadybininkai, buhalteriai ir kiti.
„Tikiuosi, kad iki 20 procentų nedarbo lygio nebenusirisime. Prognozės nebe tokios baisios, kokios buvo 2009 metams. Antrąjį šių metų pusmetį nedarbo augimas turėtų stabilizuotis“, — sako G. Kuprevičienė.
Ir kita medalio pusė
Darbo biržos darbuotojai spėja, kad maždaug penktadalis oficialių bedarbių turi kitų pajamų, verčiasi nelegaliu verslu, o darbo biržose įsiregistravę dėl socialinių garantijų ir dėl bedarbio pašalpos. Kai ji nemaža, dirbti nebeapsimoka.
Nuo sausio ši pašalpa sumažinta iki 650 litų. G. Kuprevičienės nuomone, tai padės nustatyti tikslesnį tikrų bedarbių skaičių.
Direktorė neslepia, kad nuolat susiduria su dirbti nenorinčiais žmonėmis. Neseniai Šiaulių centre buvo atidaryta nedidelė kavinukė. Ji paprašė Darbo biržos pasiūlyti virėją. „Beveik dešimt ten pasiųstų virėjų grįžo atgal su pažyma, kad virėjas netinkamas. Pats bedarbis paprašo tokios pažymos“.
Prognozėje proveržio nematyti
Darbo birža apklausė 213 miesto ir rajono įmonių ir yra parengusi darbo jėgos užimtumo prognozę. Palyginti su pernai, darbo jėgos paklausa pakis nežymiai. Dvi iš trijų laisvų darbo vietų bus paslaugų sektoriuje, kas ketvirta — pramonėje ir tik kas dešimta — statyboje.
Šiemet vidutinis nedarbas mieste ir rajone, palyginti su darbingo amžiaus gyventojais, gali padidėti 3,5 procento, į Darbo biržą gali kreiptis panašus skaičius — apie 18 tūkstančių bedarbių, o darbo ieškos 19200 asmenų.
Darbo vietas numato likviduoti kas ketvirta įmonė, gali būti likviduota 380 darbo vietų, bet tai dukart mažiau nei pernai. Naujas darbo vietas planuoja kurti kas septinta įmonė.
Yra sudarytas ir įdarbinimo galimybių barometras. Jame paklausių profesijų kelis kartus mažiau nei perteklinių. Ir šiemet reikės pardavimo ir draudimo vadybininkų, statistikų, gydytojų, psichologų, tarptautinių pervežimų vairuotojų, virėjų, barmenų, konditerių.
Nedarbas augo nevienodai
Šiaulių apskrities savivaldybėse nedarbas pernai, palyginti su 2008 metais, augo nevienodai. Pakruojo ir Akmenės rajonuose jis išaugo mažiausiai — atitinkamai 1,3 ir 1,7 procento. Tačiau Akmenės rajone nedarbas yra vienas didžiausių šalyje — 17,6 procento, ir šis rajonas pagal nedarbo lygį dominuoja šalyje jau nemažai metų.
Nedarbo lygis smarkokai šoktelėjo Joniškio ir Kelmės rajonuose — atitinkamai 9 ir 8,2 procento. Radviliškio rajone, Šiaulių mieste ir rajone nedarbas padidėjo 6,6 ir 5,8 procento.
Nedarbo lygis Šiaulių apskrities rajonuose
(procentais nuo darbingo amžiaus žmonių skaičiaus)
Akmenės — 17,6
Joniškio — 13,4
Kelmės — 14,4
Pakruojo — 11,6
Radviliškio — 11,7
Šiaulių r. — 11,3
Šiaulių m. — 11,4
Lietuvoje — 12,5
Darbo jėgos ištekliai
2009 metų pradžioje Šiaulių mieste ir rajone gyveno 176295 gyventojai, 975 arba 0,5 procento mažiau nei 2008 metų pradžioje. 116267 arba 65,9 procento buvo darbingo amžiaus asmenys.
VILTIS: Kiekvieną rytą prie Darbo biržos tarpininkių durų su viltimi lūkuriuoja būriai žmonių.
LYGIS: Genovaitė Kuprevičienė, Šiaulių darbo biržos direktorė: „Toks nedarbo lygis Šiauliuose buvo 1991 ir 1992 metais“.
TYLA: Nors Darbo biržos koridoriuose žmonių netrūksta, čia tylu — visi užsisklendę ir susimąstę.
Jono TAMULIO nuotr.