Naujausios
Nakvynės namuose — "pravėdinta" šimtai tūkstančių litų
Birutė VAIČIULEVIČIENĖ
Į Šiaulių savivaldybės Nakvynės namų rekonstrukciją sukišta arti milijono litų. Jos tikslas turėtų būti patogesnis, taupesnis šių namų gyventojų gyvenimas, mažesnės pastato išlaikymo išlaidos.
Bet rezultatas priešingas: gyventojai negali sulaukti eilės išsimaudyti, valgį gali išsivirti tik nustatytomis valandomis, ruošiamasi nuo 22 valandos išjungti elektrą.
Užtat visu gražumu it koks paminklas garsiajai Nakvynės namų rekonstrukcijai čia puikuojasi patalpų kondicionavimo sistema. Ji surijo daugiausiai lėšų. Ir yra neveikianti.
Sunki kalba apie surytus pinigus
Pradedant 2005 metais į Nakvynės namus pradėti kišti pinigai. Didžioji jų dalis gauta iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų infrastruktūros programos: 80,100 ir 435 tūkstančiai litų. Taigi iš viso — 615 tūkstančių litų.
Ir tai dar ne viskas. Iš miesto biudžeto buvo skirta pinigų Nakvynės namų naujiems langams. Kokia tai suma, buvo sunku išsiaiškinti — to nežinojo nei Nakvynės namų administracija, nei Investicijų ir plėtros skyrius. Statybos skyrius taip pat neturėjo jokių sąsajų su langų keitimu.
Socialinių paslaugų skyrius, kuriam pavaldūs yra šie namai, kalbėti apie rekonstrukciją atsisakė.
Įvertinus patikslintą informaciją bei iškalbingus ir tikriausia sąmoningus nutylėjimus, galima paskaičiuoti, jog iš viso Nakvynės namų infrastruktūrai gerinti buvo mesta arti milijono litų.
Kas už tas lėšas padaryta? Teigiama, jog 80 tūkstančių sunaudota antro aukšto virtuvės remontui bei įrangai pirkti.
100 tūkstančių surijo šildymo sistemos atnaujinimas. Tokius skaičius nurodo Investicijų ir miesto plėtros skyrius. Tačiau Statybos skyriaus duomenys kitokie — minėtiems darbams sunaudota ne 100, o 258 tūkstančiai litų.
Už 435 tūkstančius litų suremontuotos trečio aukšto patalpos ir įrengta kondicionavimo sistema. Ta, kuri surijo vos ne 400 tūkstančių ir dabar neveikia.
Nakvynės namų laikinoji direktorė Danutė Bogušienė, paklausta, kodėl sistema neveikia, atrėžia: „Tai mūsų vidinis reikalas“.
Supraskim — tai ne mūsų reikalas.
Vargo ir tebevargsta
Kokia reali padėtis Nakvynės namuose po tokių investicijų?
Stogas kiauras. Vandentiekio ir kanalizacijos sistema skylėta, tai vienoje, tai kitoje vietoje prakiūra vamzdžiai. Ir mūsų apsilankymo dieną (kovo 26 d.) vanduo bėgo netvarkinguose tualetuose, antro aukšto dušo patalpa dėl trūkusių vamzdžių buvo užrakinta.
Dviem aukštams — viena vonia. Maudytis nori 70 — 80 žmonių, o šildymo katilo vandens pakanka tik vienam žmogui nusimaudyti, po to turi laukti, kol vėl įšils vanduo.
Kiekvieno aukšto virtuvėje yra viso labo po dvi virykles. Garų surinktuvai neveikia.
Be to, į virtuvę galima įeiti tik nustatytomis valandomis. Pavyzdžiui, pietums pasigaminti yra skirtas tik dviejų valandų laikas. Nesuspėjai, tavo reikalas, sėdėk nevalgęs šilto maisto. O juk čia yra ir šeimų su vaikais.
Dviem aukštams yra tik viena skalbimo mašina.
Šių namų gyventojai pašiurpo, kai administracijos buvo pagrasinta kasdien nuo 22 iki 6 valandos ryto išjungti elektros srovę. Žmonių bruzdesys trumpam sulaikė administraciją nuo tokio drastiško sprendimo.
Šių namų gyventojai negali atsistebėti keliais dalykais. Pirmas. Kai kurie jų už gyvenimą Nakvynės namuose per mėnesį moka po 500 litų. Nuo gaunamų pajamų nuskaičiuojama po 20 procentų, o už kiekvieną vaiką — net po 25 procentus. Nesvarbu, žiema ar vasara — mokestis priklauso nuo pajamų dydžio.
Kyla klausimas, kodėl žmogus turi patirti minėtus suvaržymus ir kodėl jis turi tapti nesutvarkytų namų bei sąmoningo neūkiškumo auka? Juo labiau, kai už gyvenimą tenka atiduoti daugiau nei 20 procentų visų šeimos pajamų.
Antra. Nakvynės namų gyventojai ligi šiol niekaip nesupranta, kodėl ta garsioji patalpų kondicionavimo sistema tokia galinga — didžiulių prekybos centrų palubėse jie mato po vieną ar du vėdinimo sistemos vamzdžius, o čia — po keturis.
Į šį klausimą atsakymai patys sunkiausi.
Kas inicijavo, tokį sumanymą, kad maždaug 400 tūkstančių litų reikia sukišti į kondicionierius, o ne į vandentiekio ir kanalizacijos tinklų ar stogo sutvarkymą, ko kiekvienas sveiko proto savininkas imtųsi pirmiausia savo namuose?
Miesto savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėjo pavaduotoja Ieva Kaščionytė sako, jog jie tarėsi su Nakvynės namų direktoriumi A. Nekrašiumi, Statybos skyriumi. Tokiu būdu esą ir buvo išrutuliota patalpų kondicionavimo mintis.
Aišku, kad mintis rutuliota nepaskaičiavus, ar tie Nakvynės namai turės pinigų eksploatuoti tokią sistemą. Galų gale net ir skaičiuoti nereikėjo — juk ir taip čia skęstama skolose už elektrą, o gyventojams nuolat gresia įvairių draudimų kampanijos.
Vadinasi, tai kolektyvinė mintis, o kolektyvinė atsakomybė, kaip žinome, neegzistuoja.
Įrengti patalpų kondicionavimo sistemą miesto savivaldybė patikėjo Donato Sakalausko individualiai įmonei „Normaida“. Jos veiklos sritys nurodomos tokios: bendrieji statybos darbai , renovacija. Ne vėdinimo sistemų rengimas. Įmonė giriasi sėkminga subranga.
O kodėl konkurso dokumentuose nebuvo sąlygos, kad varžytis gali tik specializuotos firmos, nes samdomi subrangovai didina sandorio kainą — kiekvienas pasiskaičiuoja savo pelno dalį.
Beje, įmonė „Normaida“ miesto savivaldybėje anksčiau yra laimėjusi konkursą rekonstruoti septynių vaikų lopšelių darželių stogus.
Tokiu pat stiliumi savivaldybėje buvo rengtas ir Nakvynės namų vieno aukšto patalpų remontas, kuomet konkursą laimėjusi įmonė subrangovu pasisamdė firmą „Bodesa“, kad ši pakeistų senus langus naujais. Ir sandorio liūto dalį sudarė ne patalpų remonto, o langų keitimo darbai.
„Stebuklas“ akivaizdus — konkursų nelaimi specializuotos firmos, kurioms nereikia samdyti jokių subrangovų ir kurių darbų savikaina dėl to gali būti gerokai mažesnė, o laimi tos, kurios samdosi specializuotas firmas. Ir net tais atvejais, kai specializuoti darbai yra viso sandorio esmė.
Ar visa tai reiškia, jog konkurso sąlygos yra pritaikomos konkrečiam jo dalyviui? Spręskite patys. Tyrimai rodo, jog viešieji pirkimai Lietuvoje yra viena iš korumpuočiausių sričių.
Burbulai
Liepos 1 dieną bus baigta Nakvynės namų reorganizacija — jie bus prijungti prie Socialinių paslaugų centro.
Regis, ir toje srityje išeis didelis šnypštas.
Pernai Nakvynės namai iš biudžeto gavo 357 tūkstančius litų. Dar 21 tūkstantis buvo surinktas iš šių namų gyventojų. O metai baigti su 78 tūkstančių litų skolomis.
Tačiau atlyginimų Nakvynės namų administracija šiemet taip ir nesusimažino.
Laikinoji Nakvynės namų direktorė D. Bogušienė tvirtina, jog reorganizacijos efektas bus nemažas, nes atleisti direktorius ir buhalterė, todėl per metus bus sutaupoma po 60 tūkstančių litų.
Bet šiuo metu, nors direktorius ir buhalterė jau yra atleisti, pinigai toliau mokamai laikinajai direktorei. Už pusę etato Nakvynės namuose pradėjo dirbti Socialinių paslaugų centro buhalterė Dalia Lapinskienė.
Štai jums ir visas efektas. Burbulai. Kaip ir rekonstrukcijos tariamoji nauda Nakvynės namų gyventojams ir miesto biudžetui.
UŽMARŠTIS: Nakvynės namų rekonstruotojai pamiršo šias patalpas, kur nakčiai permiegoti susirenka patys didžiausi bėdžiai — jiems gerai ir susmirdę čiužiniai ant žemės.
"PAMINKLAS": kas galėtų atsakyti, kodėl Nakvynės namams prireikė štai tokio „paminklo“–patalpų kondicionavimo sistemos, kuri surijo šimtus tūkstančių litų, bet negali būti naudojama?
VALDOVĖ: Miesto savivaldybės Nakvynės namų laikinoji direktorė Danutė Bogušienė, gaunanti atlyginimą iš mokesčių mokėtojų, mano, jog viskas, kas vyksta šiuose namuose yra tik jos ir jos pavaldinių reikalas.