Naujausios
Naikinimas ar žalias koridorius?
Politikai nusprendė, kad Lietuvoje yra per daug vietų gydytis, todėl jas pradėjo mažinti. Taikinyje jau atsidūrė dvylikos rajonų centruose esančios vienintelės ligoninės, Vyriausybė priėmė sprendimą panaikinti tų ligoninių chirurgijos bei reanimacijos skyrius.
Prakeiktųjų sąraše, kaip jį vadina medikai ir pacientai, yra Naujosios Akmenės ir Pakruojo ligoninės. Sveikatos apsaugos ministerijos nuomone, reforma — ne prakeikimas, o žalias koridorius pacientui.
Vytautas RUŠKYS
Uždrausta chirurgija ir reanimacija
Pernai gruodžio 19 dieną „Valstybės žinios“ paskelbė Vyriausybės nutarimą, patvirtinantį sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programą. Joje nurodyta, kad stacionarios chirurgijos paslaugos teikiamos tik tose rajono lygmens ligoninėse, kuriose per metus atliekama ne mažiau kaip 660 didžiųjų operacijų, o tos ligoninės geografiškai nutolusios nuo artimiausios teikiančios stacionarines chirurgijos paslaugas ligoninės daugiau kaip 50 kilometrų.
Tokių reikalavimų neatitinka Naujosios Akmenės ligoninėje, kurioje per metus išoperuojama iki 300 ligonių, o artimiausia esanti kita stacionarias chirurgijos paslaugas teikianti Mažeikių ligoninė yra arčiau negu už 50 kilometrų.
Akmenės rajone esanti vienintelė ligoninė nuo balandžio mėnesio nebeturėtų likti stacionarios chirurgijos. Nebeliks ir reanimacijos paslaugų.
Medikai priims smūgį pirmieji
Numatytos permainos pirmiausia išgąsdino Naujosios Akmenės ligoninės medikus ir kitus darbuotojus, kurių apie 70 numatyta atleisti iš darbo. Tik dalis atleidžiamųjų, pavyzdžiui chirurgai, gali būti priimti dirbti artimiausioje Mažeikių ligoninėje.
Ligoninės vyriausiasis gydytojas Aleksandras Šalavėjus apgailestavo, kad bedarbiais taps ir patys geriausi darbuotojai. „Reikės išvaryti Reanimacijos skyriaus kolektyvą, kuriame dirba pačios stipriausios slaugytojos iš visų ligoninės padalinių“, — sakė A. Šalavėjus.
Valstybinė ligonių kasa jau prognozuoja, kad po reformos Naujosios Akmenės ligoninei reikės dešimtadaliu mažesnio finansavimo — apie 3 milijonų litų. Šie pinigai turėtų atitekti Šiaulių ir Mažeikių ligoninėms.
Dėl reformatorių sprendimo Naujosios Akmenės ligoninės medikai susirūpino ne vien todėl, kad neteks darbo. „ Mes irgi tokie pat potencialūs ligoniai, kurie nežinome, kas mus operuos ar reanimuos, jei staiga atsitiktų bėda, — sakė ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Irena Vorevičienė.“
Medikai surištomis rankomis
Kaip paaiškinti ligoniui, kad jo gyvybė nebus gelbėjama ? „Pavojaus gyvybei akivaizdoje Akmenės žmonės lėks į artimiausią ligoninę, — įsitikinusi gydytoja I. Vorevičienė. — Bet aš tai negalėsiu siūti jokios žaizdos, nes neturiu chirurgo licencijos. Pagaliau jei ir bandyčiau, tai nepajėgčiau daryti be anesteziologo. Juk nebe tie laikai, kad pats duotum ligoniui išgerti degtinės nuo skausmo, o tada įstengtum siūti žaizdą“.
Reformuotoje Naujosios Akmenės ligoninėje, jos vyriausiojo gydytojo A. Šalavėjaus manymu, terapijos skyrius turės gydyti ir tuos ligonius, kuriems reikia reanimacijos, nes būtent tokio skyriaus nebebus.
Ar įmanoma lygintis su Europa?
Prieš porą savaičių rajono savivaldybės vadovai su Naujosios Akmenės ligoninės administracijos atstovais tarėsi, ar dar įmanoma išvengti jau suplanuotų šios įstaigos pertvarkymų.
„Visoje Lietuvoje sumažėjo planinių ligonių srautas, ir klinikos nebeturi ką gydyti, bet nori, kad ligonis būtent ten važiuotų, — sakė A. Šalavėjus. — Tad siekiant tokios politikos ir vyksta reforma.“
Reformatoriai aiškina, kad Lietuvoje yra daugiau ligoninių atitinkamam gyventojų skaičiui negu Europos Sąjungos vidurkis. „Bet negi mes galime lygintis su kokia Prancūzija ar Danija, kur yra gerokai stipresnė pirminė medicinos įstaigų grandis, — sakė A. Šalavėjus. — Pavyzdžiui, ten gimdyvė ir po kelių valandų išleidžiama iš ligoninės. Bet ten tuose namuose vaikelio ir mamos jau laukia akušerė. O ar mes galime iš ligoninės taip drąsiai išsiųsti pacientus į kokį kaimą. Ką ten rasi? Geriausiu atveju — felčerę. Bet ir tai reta, nes medicinos punktai išnaikinti.“
„Daromas eksperimentas“
A. Šalavėjus taip pat pripažino, kad Naujosios Akmenės ligoninę reformuoti užsimota dėl prastų chirurgijos paslaugų ekonominių rodiklių. Kai kurie specialistai atlyginimų gauna kelis kartus didesnes sumas negu uždirba. .
„Užtat pertvarkytojai ir kirto per kelių šalies ligoninių skaudžiausius taškus, — sakė A. Šalavėjus. — Taip daromas eksperimentas. Pasižiūrės kaip seksis, o paskui smūgiai laukia kitų šalies ligoninių“.
Autoriaus nuotr.
CHIRURGAI: Naujosios Akmenės ligoninės chirurgai Linas Švažas (iš kairės), Romansas Morkus, Raimondas Peleckas nuo balandžio mėnesio gali netekti darbo.
OPERACINĖ: Ne kasdien naudojama Naujosios Akmenės ligoninės operacinė gali tapti visai nebereikalinga.
KOMENTARAS
Veiks žaliojo koridoriaus sistema
Sveikatos apsaugos viceministrė Nora RIBOKIENĖ:
— Naujosios Akmenės ligoninėje ne kiekvieną dieną atliekama bent po vieną operaciją, o maždaug kas pusantros paros. Tad kalbama apie pačio paciento saugumą. Ar saugu būti operuojamam chirurgo, kuris tai daro vos kartą antrą per savaitę. Kitas klausimas — išlaikyti dėl tiek operacijų visą brigadą ir dar reanimaciją krizės sąlygomis — nenormalu. Taip pat būtų nenormalu net esant ekonomikos pakilimui. Optimalu — maždaug po tris operacijas per parą.
Ministerija gavo daugybę pritarimų optimizuoti gydymo paslaugas, bet visur panaši nuostata — tik nelieskite mūsų gydymo įstaigos. Bet ar objektyvu tokio požiūrio laikytis — palieku spręsti visuomenei.
Po reformos Akmenės rajono gyventojams siūloma gydytis ir Šiaulių bei Mažeikių ligoninėse.
Nesutinku su teiginiais, kad Akmenės rajono gyventojai po reformos turės mažesnes sveikatos garantijas negu kitų vietovių žmonės. Juk tos gydymo paslaugos, kurios reikalingos dažnai ir kasdien, išlieka Naujojoje Akmenėje. Esame suplanavę ten stiprinti ambulatorines paslaugas, modernizuoti reabilitacines paslaugas ir įsteigti naujas paliatyvios pagalbos paslaugas už 1,8 milijono litų. Todėl bus perkama naujos medicinos įrangos, atliekamas patalpų remontas.
Naujosios Akmenės ligoninėje išliks ir dienos chirurgija. Išliks ir reanimacija — tik supaprastinta. Todėl reanimacijos kartelė bus nuleista ir nereikės samdyti brangiai kainuojančių reanimatologų. Šias paslaugas galės teikti ir kitų specialybių gydytojai, atlikę atitinkamas specializacijas. Išliks visa terapija.
Tam tikrų paslaugų asortimentas koncentruojamas aukštesnio lygmens šalies ligoninėse. Todėl, kad būtų saugu ligoniui. O kas vyksta rajonų ligoninėse? Kokia sąskaita jos nori išlaikyti reanimacijos ar chirurgijos skyrius? Ogi antraeilininkų daktarų sąskaita. Kaip mūsų patirtis sako, tai kartais pramiegantys specialistai ir vaidinantys, kad atlieka didelius darbus. Gal baikim vaidinti, o dirbkim.
Ir dar žinau, kad tokie trumpam atvykstantys specialistai į rajono ligonines jose neieško darbo, o išnaudoja galimybę labai gerai užsidirbti. Jeigu ne kiekvieną darbo parą reikia atlikti operaciją, tai jau chirurgui poilsis, o atlygis — pakankamai iškilus. Ar normalu, kad reanimatologai kartais sugeba išsireikalauti didesnius atlyginimus negu gauna ligoninių vadovai.
Lietuva nėra didelė. Ir jei ištiks didelė bėda, planuojama, kad veiks žaliojo koridoriaus sistema. Iki šiol — sunkūs ligoniai priimami kiekvienoje rajono ligoninėje ir paskui keliami į apskrities ligonines. O kai čia nesusitvarko — keliami į universiteto ligoninę.
Dabar bus sudaroma galimybė pacientui, ištiktam didelės bėdos, iš bet kurios vietos iškart patekti ten, kur yra aukščiausios kvalifikacijos specialistai ir tinkama įranga.
Pavyzdžiui, jau dabar Rytų ir Pietryčių Lietuvoje veikia toks modelis. Iš ten infarkto ištiktas žmogus iškart gabenamas į Santariškių klinikas ir daromos reikiamos kvalifikuotos manipuliacijos. O kai per kokias dvi paras nustatomas gydymo planas, tada pacientas grąžinamas gydyti į savo rajono ligoninę.
— Naujojoje Akmenėje nebebus teikiamos chirurgijos paslaugos, o Šiaulių ar Mažeikių ligoninėse nedaugės palatų, tad ten nuvežtas ligonis eilėje gali ir nebesulaukti tos pagalbos.
— Pertvarkos nedarome iš peties. Uždarome tik dalį skyrių. Paliekame pereinamąjį laikotarpį, ir metų pabaigoje žiūrėsime, kaip persiskirsto srautai. Yra skirtumas, ar vienoje gydymo įstaigoje padidinti lovų skaičių, ar kitoje tuščiai išlaikyti darbuotojų brigadą.
Tačiau tai nėra eksperimentas, o būtinybė. Ar geriau nieko nedaryti ir leisti ligoninėms pačioms bankrutuoti kaip Latvijoje, kur apie 50 procentų ligoninių tiesiog užsidaro. Mums būtų nusikaltimas nieko nedaryti.
— Apibūdinkite galimą gydymo situaciją pagal konkretų pavyzdį. Tarkim man šią minutę pasireiškia pirmieji insulto požymiai. Man nuo redakcijos iki ligoninės yra keli šimtai metrai, ir per kelias minutes atsidurčiau ligoninės palatoje. Tuo tarpu, kai Naujojoje Akmenėje nebeliks reanimacijos skyriaus, tai iki artimiausios ligoninės tektų važiuoti daugybę kartų ilgiau.
— Galioja vadinamos auksinės valandos laikas. Svarbu per valandą atlikti tam tikrus veiksmus. Per tiek laiko Akmenės rajono gyventojas tikrai turi būti nugabentas į ligoninę ir pradėtas gydyti. Ištiktam insulto ligoniui yra svarbu ne suteikti reanimaciją, o atkimšti smegenų kraujagyslę. Ir tai įmanoma tik didžiosiose gydymo įstaigose. Jeigu insulto ištiktas ligonis pralaikomas rajonuose teikiant reanimaciją ir prarandamas laikas atkišti kraujagyslę, tai žmogus lieka invalidas.
Tuo tarpu didžiosioms ligoninėms yra prievolė žaliuoju koridoriu priimti ligonį, kuriam medikai nustatė besivystančio insulto požymius. Žaliam koridoriui veiks ir Šiaulių ligoninė, kadangi ji yra respublikinio lygio.
Kita artima ligoninė Mažeikiuose tokia statuso neturi. Tiesa, kai kurios sudėtingos paslaugos tuo koridoriumi tiekiamos tik Vilniaus ir Kauno universitetinio lygio centruose. Dabar rajonų ligoninės kalba, kad neįmanoma iš tų ligoninių pacientų perkelti į didžiąsias, nors yra būtinybė. Tuo tarpu žalio koridoriaus principas nebesudarys tokių problemų, nes ligonis iškart turės būti pristatomas į aukštesnio lygmens gydymo įstaigą.
— Ir vis dėlto, kaip rajono gyventojas galės konkrečiai išnaudoti to žaliojo koridoriaus galimybes?
— Pagal ligos pobūdį yra įvairūs kritiniai laikai. Kai kada pagalbą privalu suteikti ir per tris ar šešias valandas. Kuomet yra kelios gydymo įstaigos, galinčios suteikti tą pačią paslaugą, tai pacientas turės teisę rinktis į kurią įstaigą būti transportuojamas. Kritiškos būsenos ligonis, kai neturi sąmonės, tai jis vežamas į artimiausią reikiamą ligoninę. Bet jeigu ištiko infarktas, ligonis gali pasakyti, kur jis nori būti nuvežtas.
Jei rajono gyventojui reikalinga intervencinė kardiologija, jis greitosios medicinos pagalbos ekipažui galės pareikšti, kur turi būti vežamas iš trijų tokiam gydymui skirtų ligoninių Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. O šiuo metu dėl tokio pervežimo derasi gydymą pradėję rajono ligoninių gydytojai ir ne visada lengvai tai padaro.