Naciūnuose rasta krūva slėpė apie 15 tonų padangų

J. Bruniuvienės nuotr.
Krūva iš tolo atrodo nedidelė, tačiau pradėjus vežti paaiškėjo, kad tai vienas didžiausių tokių radinių rajone per pastaruosius metus.
Apie Naciūnų kaime, valstybinėje žemėje atrastą padangų šiukšlyną Aplinkos apsaugos inspekcija pranešimą gavo neseniai, nors padangos, spėjama, čia kauptos nuo sovietmečio. Jau kelias dienas vyksta intensyvūs šalinimo darbai.

Viršija visus ankstesnius radinius

Pabiržės seniūnijoje Naciūnų kaime privatizuoti valstybinę žemę panoręs pilietis pirmiausiai kreipėsi į Aplinkos apsaugos inspekciją, kad išvežtų ten gulinčias padangas. O jų, pasirodo, ne tiek ir mažai.

Pabiržės seniūnijos seniūnė Vita Zurbaitė pasakojo, kad sklypas yra tokioje atokioje vietoje, kiemas pakankamai gilus, todėl iš tolo matėsi vos kelios padangos. Ji manė, kad sklypas su padangomis priklauso privačiam asmeniui.

„Kad krūva tokia didžiulė nesitikėjo niekas, – sakė V. Zurbaitė. – Kadangi padangos dar vežamos, tikslus kiekis nėra aiškus. Jau dabar jos viršijo 11 tonų. Vienu vežimu teritorijos susitvarkyt nepavyks.“

Padangų likvidavimu rūpinasi savivaldybės lėšomis samdoma įmonė UAB „Apaščia“. Jos direktorius Rimantas Kėželis spėja, kad iš viso gali susidaryti apie 15 tonų padangų.

Direktorius pasakojo, jog paprastai per metus surenkamos 4-5 tonos padangų, o šiemet jų yra jau 15 tonų. „Ir dar ruošiamės vežti iš kitų seniūnijų, – sakė R. Kėželis. – Naciūnų kaime esantį padangų krūva viršija visus radinius. Paprastai randama po 100-200 padangų.“

Netikėtas radinys savivaldybės biudžetą patuštins apie 2000 eurų.

Paprastai senos padangos vežamos į dvi vietas. Šiaulius, kur jas perdirba į gumines trinkeles, ir į Naująją Akmenę, kur jos sunaikinamos cemento gamykloje. Į pastarąją vietą ir keliaus Naciūnuose rastos padangos. R. Kėželis teigė, kad nors į Šiaulius vežti būtų arčiau, tačiau perdirbti kainuoja daugiau nei sunaikinti.

Žmonės nesupratingi

Savivaldybės ekologė Jurgita Bruniuvienė „Biržiečių žodžiui“ sakė, kad padangų tema visuomenėje vdar yra opi. Gyventojai nenori integruotis į šiuolaikinį tvarkos suvokimą. Nors ir yra sudarytos sąlygos atsikratyti nereikalingomis padangomis stambiagabaričių atliekų aikštelėje, gyventojai eina lengvesniu keliu. Išmesti nuošaliose vietose. „Žmonės vis dar nesupranta, kad savo padangas užkrauna seniūnijai. Padangos – ne šiukšlės. Seniūnija į šiukšlyną jų juk neišveš“,- sako ekologė.

J. Bruniuvienė pasakojo, jog į Naciūnus vyko kartu su aplinkosaugininkais. Ne visos padangos yra vežtos šviežiai. Nukrovus viršutines, pasimatė ir labai senos. Manoma, jog padangos čia pradėtos versti nuo sovietmečio.

Ekologė pasakojo, jog bendraudama su kitų savivaldybių ekologais pasiteirauja, kokia situacija su bešeimininkėmis padangomis yra pas juos. „Tai nėra Biržų problema, tai visos Lietuvos problema. Tik norėtųsi, kad biržiečiai daugiau tvarkytųsi, nejaugi tai taip sudėtinga?“- negalėjo patikėti J. Bruniuvienė. Specialistė nerimauja, jog padangų keitimo laikas atneš papildomus galvos skausmus. Nes gyventojai yra linkę senomis padangomis atsikratyti bet kur.

J. Bruniuvienė atkreipė dėmesį, jog puikaus susitvarkymo su aplinkos teršimu pavyzdys – plastikinių pakuočių užstato sistema. Vieni nebemėto, kiti surenka net iš pakrūmių.