Mokinių „lubos“ gali prispausti gimnazijas

Mokinių „lubos“ gali prispausti gimnazijas

Mokinių „lubos“ gali prispausti gimnazijas

Šiaulių miesto gimnazijose, kaip ir kitose miesto mokyklose, ateityje numatoma riboti moksleivių skaičių. Pirmieji sujudo gimnazijų atstovai. Vienos gimnazijos prognozuoja, jog tokia švietimo politika dalį mokytojų išvarys į gatves, o mokinių ugdymo galimybės prastės. Kitos siūlo vaikus dalytis draugiškai.

Sigita STONKIENĖ

siga@skrastas.lt

Istorinės gimnazijos lygiavos nenori

Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2005— 2012 metų bendrojo plano pakeitimo projekte pagal optimalios mokyklos sampratą maksimalus mokinių skaičius gimnazijoje galės būti 550 mokinių, minimalus — 450 mokinių. Moksleivių skaičiaus „lubos“ numatomos ir pagrindinėms mokykloms.

Švietimo skyriaus strategija tokia: tuo siekiama tolygiau paskirstyti moksleivių skaičių, mokinio krepšelio lėšas bei, mažėjant moksleivių skaičiui, išsaugoti mokyklų pastatus. Dabar vienose mokyklose mokosi per 1000 mokinių, kitose — 300-400.

Moksleivių mažinimo planus mokyklos miesto turėtų teikti kitų mokslo metų gruodį.

Senas, gilias tradicijas turinčių gimnazijų vadovai teigia nelabai galintys suprasti, kodėl moksleivių skaičių numatoma reguliuoti dirbtinai? Kodėl neatsižvelgiama į gimnazijos statusą, vardą, įdirbį, ugdymo laimėjimus ir kodėl visos gimnazijos tarsi sulyginamos?

Pasak Romos Pupinytės, Didždvario gimnazijos direktoriaus pavaduotojos, siekimas pritraukti kuo daugiau moksleivių, būti populiarioms gimdo sveiką konkurenciją, kuri savaime skatina ugdymo kokybę ir visais atžvilgiais turėtų būti sveikintina.

Šiuo metu miesto Didždvario gimnazijoje mokosi 770 mokinių.

„Iš mažesnio skaičiaus vaikų galėsime sukomplektuoti mažiau klasių, todėl natūraliai nebereikės dalies mokytojų. Ši tvarka neva parengta tam, kad, mažėjant moksleivių skaičiui, visų mokyklų pastatai būtų išsaugoti. Bet logika sako: ar ne geriau būtų uždaryti porą mokyklų, o kitoms leisti normaliai gyvuoti?“ — retoriškai klausė R. Pupinytė.

Nerimaujama ir dėl to, kaip, sumažėjus moksleivių skaičiui, gimnazijose reikės užtikrinti kuo įvairesnius dalykų modulius? Tokios įvairovės, kokia yra dabar, teigė R. Pupinytė, nebebus, moksleiviai bus priversti rinktis modulių minimumą.

Į nustatytą moksleivių skaičių spraudžiama Didždvario gimnazija prognozuoja, jog ateityje gali sušlubuoti ir gimnazijoje įdiegta Tarptautinio bakalaureato programa.

Vertina prieštaringai

„Esame susirūpinę. Šiuo metu mūsų gimnazijoje mokosi 800 moksleivių. Skaičiaus suvienodinimas mums būtų ypač skaudus, sakyčiau, drastiškas žingsnis. Suprantame, kažkada ateityje mūsų gimnazija irgi turės mažėti, bet tokie procesai turi vykti natūraliai, be revoliucijų“, — kitos istorinės J. Janonio gimnazijos direktoriaus Rimo Budraičio nuomone, dirbtinis moksleivių skaičiaus suvienodimas pakenktų visoms gimnazijoms.

Tuo tarpu Bronislavas Rudys, Šiaulių universiteto gimnazijos direktoriaus pavaduotojas, išsakė priešingą nuomonę. Pavaduotojo teigimu, jeigu pavyktų įgyvendinti optimalų gimnazijos mokinių skaičių, mokiniai mokytųsi erdvesnėse patalpose, būtų galimybė įsteigti laboratorijų, papildomų skaityklų. Šiuo metu Šiaulių universiteto gimnazijoje mokosi 710 moksleivių.

„Būtų nepalyginti blogiau, jeigu moksleivių skaičius nebūtų reguliuojamas, — sakė B. Rudys. — Šiauliuose yra aštuonios gimnazijos, o mokinių mieste sparčiai mažėja. Jeigu ir toliau būtų leidžiama komplektuoti po 800 moksleivių, tada Šiauliuose užtektų penkių gimnazijų“.

Tai, kad gimnazijos gali netekti dalies mokytojų, pavaduotojo nuomone, didesnių problemų nesukeltų — brandaus amžiaus mokytojų miesto mokyklose yra ganėtinai daug, dalis jų dėl sumažintų pensijų jau dabar svarsto apie galimybę nebedirbti.

Projektas bus svarstomas

Šiaulių miesto Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotojas Rimas Marcinkus, paklaustas, per kiek laiko mokyklos turėtų pasiekti optimalios mokyklos mokinių skaičių, atsakė, jog tokia siekiamybė būtų iki 2012 metų. Bet ši data nėra galutinė. Jeigu pertvarkos planui bus pritarta, bus analizuojama, per kiek laiko mokyklos turėtų susimažinti.

KLAUSIMAI: Rimas Marcinkus, Šiaulių miesto Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotojas: „Gimnazijų direktoriai gerai žino, kaip jie gyveno, kai prieš keletą metų tėvai stovėdavo per naktis naktis eilėse, kai buvo laisvas priėmimas. Tai jie nori tų laikų?“

PROCESAS: Rimas Budraitis, Šiaulių J. Janonio gimnazijos direktorius: „Suprantame, kažkada ateityje mūsų gimnazija irgi turės mažėti, bet tokie procesai turi vykti natūraliai, be revoliucijų“.

DRAUGYSTĖ: Bronislovas Rudys, Šiaulių universiteto gimnazijos direktoriaus pavaduotojas, mano, kad visos mokyklos miesto vaikus turėtų dalytis draugiškai.

Giedriaus BARANAUSKO, Jono TAMULIO nuotr.