Naujausios
Patraukė kitokia technika
Atsiradus anūkėliui, V. Vorienė susidomėjo nertais žaislais amigurumi technika. Pastaroji, pasak pašnekovės, yra priešinga įprastam nėrimui – neriama ne „laisvai“, bet „kietai“.
„Mokiausi namuose, iš interneto. Kaip neriančiai, pradžia nebuvo sunki, bet pasėdėti reikėjo. Nunėriau pirmą barškutį, paskui antrą, trečią. Ilgainiui pasipylė visa jų serija, tiesiog viskas išėjo natūraliai“,- pasakojo V. Vorienė. Ji, anūkui augant, jau prinėrė ir gausybę kitokių žaislų – čiulptukų laikiklių, migdukų, ir kitų geriausių žaidimų draugų – minkštų meškučių, bitučių, kiškučių, avelių...
„Man labai svarbu, kad žaislai nebūtų vaikui kenksmingi, todėl neriu iš natūralių medžiagų. Renkuosi medvilninius siūlus, hipoalerginį kamšalą, barškučių žiedai taip pat natūralūs, iš bambuko“,- aiškino V. Vorienė.
„Pasislėpusi“ po slapyvardžiu
Dukra Vaiva paskatino mamą pasidalinti savo darbais – sukūrė „feisbuke“ puslapį „Gustulėlis“ ir sulaukė nemenko susidomėjimo. Dažnas biržietis iki šiol spėliojo, gal po Gustulėlio slapyvardžiu slypi kokia jauna mama, kuri, augindama vaikelį, nori papildomai prisidurti pajamų.
„Gal kai kam mano pomėgis atrodo juokingas – močiutė su „kabliuku“, bet man jis atrodo prasmingas“,- sako V. Vorienė, pabrėždama, kad siekio pragyventi iš rankdarbių tikrai neturi.
„Esu kultūros darbuotoja... Nėrimas tėra man laisvalaikio užsiėmimas“,- teigė V. Vorienė. Ji teigė komercijai pasiduoti nenorinti, nes tada tokia veikla taptų nebeįdomi ir pradėtų varginti.
„Kai „Gustulėlį“ pristatėme platesnei auditorijai, supratau, kiek daug darbo reikia įdėti. Reikia įtraukiančio aprašymo, kokybiškų nuotraukų... Jei ne mano dukra – profesionali fotografė – tai man vienai būtų sudėtinga“,- sako V. Vorienė. Ji bandė prekiauti nertais žaislais ir mugėse. „Jei matau, kad vaikas nori, bet tėvai negali nupirkti mano pagaminto žaislo, tai neretai padovanoju, nes man malonu dalintis“,- šypsojosi V. Vorienė.
Tiki minčių galia
V. Vorienė neneigė tinkinti minčių galia. Į savo kurtus žaislus nėrimo entuziastė stengiasi sudėti pačius šilčiausius linkėjimus ne tik mylimam anūkėliui, bet ir visiems vaikams.
„Mano dukra su anūkėliu gyvena Vilniuje, pakankamai toli nuo Biržų, tai retokai susitinkame, bet dažnai susiskambiname vaizdo skambučiais. Gustas dar mažas, jam sunku atskirti virtualų pasaulį nuo realaus, tai kai paskambinu, bėga prie lango žiūrėti, gal aš jau čia netoli, ateinu pas jį. Labai sunku būna ir baigus pokalbį, išsiskyrimas su ašaromis. Mūsų ryšys labai tvirtas. Neveltui sakoma, kad ne kas kitas, o mamos mama vaikui yra pats artimiausias žmogus“,- kalbėjo V. Vorienė.
Ji tvirtino, kad nėrimas padeda kovoti su niūriomis mintimis. „Kai neri, turi skaičiuoti, todėl galva būna skaičiavimais užimta, negatyvui laiko nebėra“,- tikino V. Vorienė.
