Naujausios
Mikelio medis išaugino Musneckių šakas
Mikelio dinastijos genealoginis medis pasipildė dviem šakomis – 21-asis Mikelio prizas už nuopelnus kraštotyrai įteiktas buvusiai pedagogei Birutei ir fotografui Algirdui Musneckiams. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Aido filiale paminėtos ir Šiaulių kraštotyros draugijos įkūrimo 86-osios metinės.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Vaišino mamos receptų tortais
Mikelio prizas ne vienam asmeniui, o porai įteikiamas antrą kartą. Prieš dvejus metus šiuo prizu buvo pagerbta farmacininkų Antaninos ir Liudo Rulinskų šeima.
Kazio Kasparavičiaus sukurtą Mikelio skulptūrą laureatams įteikė Šiaulių kraštotyros draugijos pirmininkė, „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė. Jos teigimu, Musneckiai atspindi šiuolaikinį kraštotyrininką: tęsia senąją tradiciją ir yra atviri naujovėms.
Kraštotyrininkė Irena Rudzinskienė tradiciškai dovanojo Mikelio laureatų medį, užauginusį ir Musneckių šakas.
Musneckiai neliko skolingi: pristatė parodą apie šiaulietį teisininką, esperantininką, fotografą Klemensą Vitkauską (1904–1995), eksponavo kitus kraštotyros darbus.
Apdovanojimų dalyviams B. Musneckienė įteikė Paežerių ąžuolo nuotrauką linkėdama: „Auginkite ąžuolą savyje!“
Dar vienas siurprizas susirinkusiems – pagal B. Musneckienės mamos receptus iškepti du burnoje tirpstantys tortai. B. Musneckienė juokavo: vienas skirtas bedančiams, kitas – tiems, kas dantis turi.
Užfiksuota miesto kaita
A. Musneckis vadinamas Šiaulių metraštininku. Fotografijomis miestą, jo kaitą fiksuoja nuo 1966 metų.
„Nuotraukos labai daug sveria, negalėjau atvežti“, – geros nuotaikos nestokojo fotografas.
A. Musneckis dažnai sulaukia skambučių: reikia vienos ar kitos nuotraukos. Tada abu su žmona palinksta prie archyvo. Ypač nelengva rasti tinkamą portretą, nes dažniausiai norima jaunystės atvaizdo.
Ponia Birutė pasidžiaugia, kad vyras labai tvarkingas: turi sąsiuvinius, kuriuose viskas užfiksuota.
Dar viena A. Musneckio aistra – fotoaparatų kolekcija. Juos fotografas ne tik renka, bet ir tvarko.
Renka šeimos istoriją
B. Musneckienė sako specialiai kraštotyrinio darbo nedirbusi. Artėjant J. Janonio gimnazijos baigimo penkiasdešimtmečiui, sumanė surinkti jubiliejui skirtą istoriją. Vietoje planuotų 12–13 lapų išėjo per penkiasdešimt. Šią medžiagą atidavė muziejui.
„Buvo gaila įdėtų keturių mėnesių darbo, tad vyras medžiagą perfotografavo, ją sudėjome į knygą“, – sako B. Musneckienė.
Kita surinkta istorija susijusi su drauge, gyvenančia Narvydiškių kaime (Biržų rajonas), kuriame 2010 metais švęstas kaimo gyventojų susitikimas. Kai prie šios temos prisėdo B. Musneckienė, jos draugė su seserimi, istorijai prireikė 300 lapų.
„2009 metais artėjo anytos 100-metis. Jos gimtieji kraštai – Tytuvėnai, Šiluva. Namuose prisėdau prie kompiuterio, radau duomenų apie jos senelius, prosenelius. 2012 metais artėjo mamos 100-metis. Šeimos pėdsakų ieškojau Žagarėje, Kriukuose, Joniškyje, Skaistgiryje. Tapau kraštotyrininke“, – šypsosi B. Musneckienė.
B. Musneckienė paieškomis nusikėlė iki XVIII amžiaus. Buvo malonių atradimų: iš archyvo atsiųsti dokumentai parodė, kad senelės gimimo data yra 1892-ieji, o ne 1893 metai. Ypač nudžiugino Žagarės klebonijoje rastas tėvų vestuvių įrašas.
„Iš džiaugsmo pradėjau klykti, kleboną išgąsdinau“, – juokiasi prisiminusi.
Dar viena knyga bus skirta dėdėms ir tetoms. Juodraščiai jau yra.
Išmoko dirbti kompiuteriu
Pasak B. Musneckienės, jos ir vyro kraštotyros darbuose daugiausia dėmesio skiriama nuotraukoms. Tekstai trumpi, konstatuoja faktą.
B. Musneckienė džiaugiasi, kad dizaineris sūnus Kęstutis išmokė dirbti kompiuterine programa „InDesign“.
Moteris džiaugiasi kraštotyros kelyje sutikusi pagalbininkų. Jai talkino kraštotyrininkai Irena Rudzinskienė, Eugenijus Šlėnys.
„Įsimintina, malonu. Kraštotyros darbu pasikraunu. Nors kraštotyra reikalauja daug kruopštumo, bet ši savybė iš vaikystės šeimos man yra įdiegta. Akys baisininkės, rankos darbininkės. Man nesunku“, – sako B. Musneckienė.
Jono TAMULIO nuotr.
ĮVERTINIMAS: Birutė ir Algirdas Musneckiai dalijasi Mikelio prizu. Mikelio prizas – viena ryškiausių Šiaulių kraštotyros draugijos tradicijų.
PARODA: Bibliotekos lankytojai gali apžiūrėti Musneckių parengtą parodą apie šiaulietį teisininką, esperantininką, fotografą Klemensą Vitkauską (1904–1995).
ĮDIRBIS: Ekspozicijoje – Birutės ir Algirdo Musneckių kraštotyriniai darbai.
MEDIS: Mikelio premijos laureatų medis kasmet paauga.
Kraštotyrininkai Algirdas ir Birutė Musneckiai
* Algirdas Musneckis gimė 1936 metais sausio 6 dieną Šiauliuose.
Pirmąjį fotoaparatą „Smena“ įsigijo 1956 metais.
Aktyviai dalyvavo fotoklubo veikloje, parodose Lietuvoje, Estijoje ir kitur. Nuo 1971 metų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys.
Pirmoji personalinė paroda – „Algirdo Musneckio viešnagė Kelmėje“ įvyko 1972 merais Kelmėje. Personalinių, grupinių parodų būta apie 30.
Šiauliams A. Musneckis skyrė parodas: „Senosios kapinės“, „Miesto centras“, „Buratino aikštė“, „Kitas žvilgsnis į Šiaulius“, „Šiaulių panoramos“, „Šiaulių pietinio rajono statybos 1975–1980 m.“ ir kt.
* Birutė Musneckienė gimė 1942 metų rugsėjo 28 dieną Mažeikiuose.
1965–2008 metais dirbo Šiaulių ikimokyklinėse įstaigose auklėtoja, metodininke, Logopediniuose vaikų namuose auklėtoja, direktorės pavaduotoja ugdymui.
B. Musneckienė daug fotografavo savo darbe. Viena, su sutuoktiniu Algirdu bei bičiuliais yra parengusi kraštotyrinių darbų: „Narvydiškių kaimo (Biržų r.) istorija“, „Juliaus Janonio gimnazijos 109 laida. Susitikimas po 50 metų“, „Montessori Šiauliuose“, renka medžiagą apie savo giminę „Giminės keliais“.
Personalinių, grupinių parodų ("Ach, tie veidai!“, „Žirgas fotografijoje“, „Medžiai“, „Ir medžiai kalba") dalyvė ir iniciatorė.
Parengta pagal „Aušros“ muziejaus inf.