Naujausios
Orų stebėjimas patiko nuo mokyklinio suolo
B. Medinis kilęs iš Nemunėlio Radviliškio krašto, Nausėdžių kaimo. Jo gyvenime meteorologija atsirado nuo penktos klasės, kai pamokų metu reikėjo fiksuoti duomenis. „Pabaigęs vidurinę, galvojau stoti į geografiją, nes meteorologus ruošdavo ne kasmet. Tačiau man pasiūlė trijose vietose meteorologijos stotyse darbą. Tada nežinojau, kad apie mane jau žino. Aš pasirinkau darbą Dotnuvoje. Visada laukiau, gal kada pavyks grįžti arčiau į tėviškę. Pažinojau Biržų meteorologijos stoties viršininką ir jis jau ruošėsi išeiti į pensiją, o kai man čia pasiūlė darbą, net atvėpo žandikaulis – pasakė, kad ne stebėtojo, bet viršininko pareigas eisiu“,- pasakojo B. Medinis.
Jis meteorologu dirba jau 44 metus. „Niekur daugiau savęs nematau. Tiek metų esu meteorologijoje ir tuo džiaugiuosi. Laisvalaikiu lipdavau ant scenos – vaidindavau, bet pastaruoju metu nebe“,- tvirtina pašnekovas. Daugeliui ryte, kai spaudžia ne viena dešimtis šalčio, labai sunku prisiversti išeiti į lauką. O meteorologas lauke praleidžia kelias valandas. Jo žodžiais, nėra kito pasirinkimo, tereikia šiltai apsirengti. „Šaltis dar nieko. Yra buvę, kad taip užpustė, jog nėjo net išbristi, tad į orų stebėjimo aikštelę ropojau. Dabar didžioji dalis duomenų sisteminama kompiuteriniu būdu, bet vis tiek reikia ir reiškinius, ir matuokles sužiūrėti“,- paaiškina biržietis.
Pasak jo, visi metų laikai yra labai įdomūs, o nuobodžiausia būtų dirbti šiltuose kraštuose. „Juk mes galime tiek daug įvairių procesų stebėti. Kitos šalys net negali pamatyti“,- sakė meteorologas.
Meteorologijos stotis turėjo ne vieną lokacijos vietą. Pirmoji buvo dabartinėje Biržų „Saulės“ gimnazijoje.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/
