Mes ne į peklą lendame, bet vežame paramą

Ramūs, susikaupę ir bebaimiai

„Kalbi su žmogumi ir taip aiškiai girdi šaudymus, kad, regis, už kvartalo vyksta mūšis, nors iš tikrųjų – už 20 kilometrų. Iš pradžių buvo nejauku, bet, matant susikaupusius ir viskam pasiruošusius Ukrainos karius, tampa ramiau. Jie paaiškina ir rodo – čia priešlėktuvinis dirba... Tada supranti, kad jie įprato. Dar pajuokauja, kad atvykę prieš pora savaičių ir pamatę naktinį dangų, pamanytume, jog naujieji metai, nes toks įspūdingas vaizdas buvo. Ukrainiečiai jau ramūs ir... susikaupę“,- įspūdžiais grįžęs iš eilinės misijos Ukrainoje pasakoja V. Vižinis.

Jis ukrainiečių akyse nepastebėjo baimės. Tačiau visa širdimi pajautė nuotaikas, kokiomis ten gyvena žmonės. „Ten tampi toks pat, kaip ir jie – truputį stresuojantis, truputį neramus. Vidinio noro džiaugtis nėra. Esi tokiame susirūpinimo lygyje, kokiame yra ukrainiečiai“,- teigia pašnekovas.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/