Mes ne į peklą lendame, bet vežame paramą

V. Vižinio nuotr.
Valdas Vižinis (dešinėje) su Rimu Armaičiu - buvusiu "Aro" išminuotoju, sprogmenų techniku, dar vadinamu „Senu vilku“, kurio sprendimas dalyvauti kare, kaip pats sakė, "paskutinis gyvenimo nuotykis“.
Gataučių kaime, Biržų rajone, gyvenantis Valdas Vižinis paramą ukrainiečiams pradėjo gabenti nuo 2014 metų, kai Rusija ten pradėjo siųsti savo karius, tačiau dabar Ukrainai mūsų pagalba gyvybiškai svarbi. Kiek rizikos patiria ten važiuojantys vyrai? „Didelę riziką galima vadinti pekla, o mes į peklą nelendame, joje buvome tik pirmomis karo dienomis, kai Rusija bandė apsupti Kijevą. Tada įvažiuoti buvo tik du keliai“,- teigia V. Vižinis. Tačiau ir tai daug pasako, nes už savo šalį galvas guldantys ukrainiečiai taip pat turi du kelius – mirti arba gyventi.

Ramūs, susikaupę ir bebaimiai

„Kalbi su žmogumi ir taip aiškiai girdi šaudymus, kad, regis, už kvartalo vyksta mūšis, nors iš tikrųjų – už 20 kilometrų. Iš pradžių buvo nejauku, bet, matant susikaupusius ir viskam pasiruošusius Ukrainos karius, tampa ramiau. Jie paaiškina ir rodo – čia priešlėktuvinis dirba... Tada supranti, kad jie įprato. Dar pajuokauja, kad atvykę prieš pora savaičių ir pamatę naktinį dangų, pamanytume, jog naujieji metai, nes toks įspūdingas vaizdas buvo. Ukrainiečiai jau ramūs ir... susikaupę“,- įspūdžiais grįžęs iš eilinės misijos Ukrainoje pasakoja V. Vižinis.

Jis ukrainiečių akyse nepastebėjo baimės. Tačiau visa širdimi pajautė nuotaikas, kokiomis ten gyvena žmonės. „Ten tampi toks pat, kaip ir jie – truputį stresuojantis, truputį neramus. Vidinio noro džiaugtis nėra. Esi tokiame susirūpinimo lygyje, kokiame yra ukrainiečiai“,- teigia pašnekovas.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/

No­rin­tiems rem­ti:

Banko sąskaita

IBAN LT23 7300 0100 7232 9923

Gavėjas Sakalas Gorodeckis

Paskirtis „Kovojančiai Ukrainai“.

Susijusios naujienos