Liūdesiui laiko nelieka

Liūdesiui laiko nelieka

Šiaulių miesto pagyvenusių žmonių asociacijos pirmininkės pavaduotoja Neda Urlakienė „Šiaulių kraštą“ prenumeruoja apie penkiolika metų. Energinga, aktyviai asociacijos veikloje dalyvaujanti moteris šypsosi: nėra laiko sirgti, liūdėti ir senti.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Rūpi, kas vyksta

Į „Šiaulių krašto“ redakciją N. Urlakienė atskuba prieš susitikimą asociacijoje. Moters dienos — pilnos darbų, susitikimų ir naujų įspūdžių. Bet rytas prasideda skaitant “Šiaulių kraštą“. Perskaičiusi krašto naujienas, važiuoja į sodą.

„Laikraštį prenumeruoju, nes jame apžvelgiamas visas Šiaulių kraštas, daug rašoma apie Radviliškį. Aš — radviliškietė, tad man labai aktualu, kas vyksta gimtajame mieste“, — sako moteris.

Ji perskaito viską. Itin domina sodininkystės temos, nes pati daug laiko praleidžia sode: „Kai rankas į žemę įleidžiu, visas stresas dingsta“.

Pro N. Urlakienės akis nepraslysta ir „Dienos receptai“, ne vieną jau išbandė. Ypač patiko agurkų marinavimo receptas.

„Šeima buvo nemaža, reikėjo daug gaminti. Dabar gyvenu viena, bet vaikai ateina svečiuotis. Tik pakviesk juos“, — juokiasi moteris.

Prenumeratorei patinka, kad „Šiaulių kraštas“ neakcentuoja smurto temų.

„Smagu, kad rašėte apie mūsų asociaciją, buvo labai malonu skaityti, — šypsosi asociacijos pirmininkės pavaduotoja. — Gal reikėtų daugiau rašyti apie vyresnių žmonų bėdas, kaip jų išvengti. Kad ir šiandien. Norėjau nusipirkti mėnesinį bilietą su nuolaida — nebėra. Ko gero, visi išpirko, išgirdę apie brangimą“.

Svarbu — mėgstama veikla

N. Urlakienė tuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute baigė rusų kalbos ir literatūros studijas, ištekėjo ir liko gyventi Šiauliuose. Dirbo 7-ojoje, 1-ojoje miesto vidurinėse mokyklose, Prekybos mokykloje, o galop — Šiaulių darbo rinkos mokymo centre direktoriaus pavaduotoja mokymo reikalams.

„Dirbau dešimtmetį po pensijos, — šypsosi. — Ir dabar ramiai negyvenu, tokia mano natūra.“

Visiems, išėjusiems į pensiją ir pasijutusiems vienišiems, nereikalingiems, nebeturintiems, kur save realizuoti, N. Urlakienė pataria susirasti mėgiamą užsiėmimą. Galbūt pradžioje bus sunku, bet reikia drąsos ir ryžto.

N. Urlakienė dar dainuoja Nijolės Karalienės vadovaujamame chore „Rudens žiedai“, duetu ansamblyje “Rudenėlis“. Veda renginius, kuria scenarijus. O kur dar kiti darbai: rašomi projektai, slaugomi ligoniai, puošiama miesto aplinka, lankomi senelių namai, koncertuojama miesto renginiuose.

Siekdami žinių, asociacijos nariai renkasi į renginį „Reikia pakalbėti“. Bendrauja su kitų miestų pagyvenusių žmonių asociacijomis, važiuoja į svečius pas bendraminčius. Birželį planuoja vykti į ekskursiją — aplankyti Telšius.

Kartą per mėnesį visi asociacijos nariai švenčia gimtadienius. Ir ne bet kur — restorane.

Jaunystė nesibaigia

„Susitikimai, buvimas kartu žmogų pakylėja, — sako ponia Neda. — Kol nežiūrime į veidrodį, atrodo, tebesame jauni. Pozityvus mąstymas padeda pabėgti nuo depresijos“.

Paklausta, kada turėjo daugiau laiko, iki pensijos ar dabar, N. Urlakienė juokiasi: „Ko gero, kai dirbau. Į pensiją išėjau pati, niekas nevarė. Galvojau, ką reikės veikti? Kolegė nuramino: pamatysi, kai išeisi, neturėsi laiko. Ir iš tikrųjų. Sūnus sako: “Mama, kad pas tave patektum, reikia užsiregistruoti iš anksto“.

GYVENIMAS: Šiaulių miesto pagyvenusių žmonių asociacijos pirmininkės pavaduotojos Nedos Urlakienės dienos — pilnos veiklos. Poilsiui lieka sodas, knygos, mezginiai.

LAIKRAŠTIS: Neda Urlakienė „Šiaulių kraštą“ prenumeruoja keliolika metų. Prenumeratorei patinka, kad laikraštyje apžvelgiamos viso Šiaulių krašto naujienos.