Ž. Maniko nuotr.
Nuo 2013 metų mėgėjų dramos kolektyvui vadovaujanti Dalia Matusevičienė (kairėje) teigė labai išgyvenanti dėl konflikto, kuris kilo dėl menkniekio - paraginimo baigti vaišintis ir keliauti namo ir vieno iš aktorių - Evaldo Timuko elgesio.
Kas galėjo pamanyti, kad Verbų sekmadienį vienas kitam linkėję ramybės, režisierė Dalia Matusevičienė ir jos vadovaujamo dramos kolektyvo narys Evaldas Timukas dar tą patį vakarą taip susipyks, kad žlugs mėgėjų teatro gastrolės ir... netgi prireiks policijos tyrimo, o Biržų kultūros centro direktorius Romas Lesevičius patikins, kad yra apie tai informuotas ir komentuos: „Galbūt yra dar kažkas, ko mes nežinome?“

Neliko nei darnos, nei vienybės

Dar visai neseniai „Biržiečių žodyje“ rašėme apie Nemunėlio Radviliškio mėgėjų dramos kolektyvo „Žiburys‘‘ spektaklio „Kaip padaryti gerų, biržietiškų alų...‘‘, pastatyto pagal Boriso Dauguviečio pjesę „Žaldokynė‘‘, premjerą. Jei tąsyk spektaklio režisierė D. Matusevičienė džiaugėsi, koks kolektyvas darnus ir vieningas, tai dabar šią temą palietus, džiaugsmu nebetrykštama.

„Šitas konfliktas mane labai įskaudino, pablogėjo sveikata. Teko pasiprašyti atostogų“,- prisipažįsta Dalia.

Nuojauta kuždėjo, kad „kažkas bus“

Apie viską nuo pradžių. D. Matusevičienė Verbų sekmadienio popietę su „Žiburio“ kolektyvu išvyko vaidinti spektaklio į vieną Rokiškio rajone esantį miestelį. Ten vyko bendruomenės susirinkimas, o mėgėjai aktoriai iš Nemunėlio Radviliškio buvo pakviesti į susirinkimą vaidinti ir nuotaikai praskaidrinti.

„Tiesą pasakius, scenoje aktoriams nelabai sekėsi, ypač Evaldas pradėjo painiotis. Betgi visko būna. Manęs neapleido nuojauta, kad „kažkas bus“. Bet viskas įvyko vėliau, kai teko važiuoti į namus“,- sakė D. Matusevičienė.

Teko raginti kilti nuo užstalės

Po spektaklio aktoriai, apdovanoti gėrybių krepšiu, dar buvo pakviesti prie stalo pasivaišinti. „Mus, svečius, pirmiausia užleido, o tada jau patys sėdosi. Žiūriu, kad ne visiems vietos užtenka. Kai kurie, savi bendruomenės nariai, liko kampe, ant suolo sėdėti. Man buvo nesmagu, kad senyvo amžiaus žmonės stoviniuoja, o mes čia sėdime. Todėl pradėjau raginti kolektyvą – užkandam ir lekiam. Reikia suprasti, kad tai – bendruomenės šventė, o mes tik svečiai ir atvažiavome vaidinti, bet ne pavalgyti. Lauktuvių didžiausią krepšį gavome, todėl sugrįžę galėsime pasivaišinti“, – pasakojo D. Matusevičienė.

Ji teigė ne kartą paraginusi kolektyvą kilti nuo užstalės. „Kai pamačiau, kad niekas į mano žodžius nereaguoja, ketvirtą kartą paraginau griežčiau. Tada jau pajudėjo. Visi gražiai atsisveikinome su rokiškėnais ir išėjome laukan, link autobuso“,- teigė kolektyvo vadovė.

 

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/