Naujausios
PASAKOJIMAS IŠ VIŠTŲ GYVENIMO
Lietuviškos vištos jau Europoje
Europos Sąjungoje narveliuose laikomoms dedeklėms vištoms šie metai ypatingi: jų narvų plotas padidėjo 20 kvadratinių centimetrų. Šiaulių rajone veikia du paukštynai: ŽŪB „Ginkūnų paukštynas“ ir Kužiuose esantis Rapolo Averlingio ūkis. Ginkūnuose vištų gyvenimas pagerintas jau septinti metai, o Kužiuose jos laksto ant kraiko. Lietuvos vištos jau seniai Europoje.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Bailios, nors smalsios
Į „Ginkūnų paukštyną“, saugant vištas nuo streso ir ligų, įleidžiamas retas prašalaitis. Įžengę į vieną iš keturių fermų, netrukus įsitikiname, kodėl. Apsirengiame specialiais polietileno chalatais, apsimauname apsaugas ant batų ir — į vištidę: 80 metrų ilgio, 18 metrų pločio. Čia — keturių aukštų daugiau nei 700 narvelių eilės. Mus pasitinka susidomėjusių vištų kudakavimas.
Nors vištos — itin baikščios, fotografas gavo leidimą bent vieną kadrą padaryti su blykste. Tuoj pasigailime šio poelgio. Kyla triukšmingas sąmyšis: mes stovime plunksnų debesyje, o sparnuoti modeliai sprunka į tolimiausius narvelių kampelius.
Bendrovės direktorės pavaduotojas Mindaugas Kavaliauskas nuramina: „Tik šiandien jos nekalbios, liūdi dėl iškeliavusių draugių“. Paprastai šioje vištidėje auginami 27 tūkstančiai vištų, tačiau mūsų apsilankymo dieną dalis jų buvo išvežta į skerdyklą.
Pagerinti narveliai didesni
Pagerintuose narveliuose paukštyno vištos gyvena septintus metus. Čia kiekvienai iš jų tenka ne mažesnis kaip 750 kvadratinių centimetrų plotas (nepagerintuose narvuose buvo 550 kvadratinių centimetrų — aut. past.).
Daugiau kaip100 tūkstančių paukštyno dedeklių gyvena 160 centimetrų pločio 242 centimetrų ilgio ir 60 centimetrų aukščio „nameliuose“ už grotų. Mūsų aplankytoje fermoje viename tokiame perpus padalintame narve gyvena 40 vištų ir kiekvienai iš jų tenka po 960 kvadratinių centimetrų ploto.
Narvelių dugnas — su nuolydžiu. Kiaušiniai rieda ant transporterio, kuriuo atkeliauja iki juos į paletes sudedančio žmogaus. Vėliau rūšiavimo ceche jie skirstomi pagal dydį.
M. Kavaliauskas skaičiuoja: pakeitus narvelius, juose vištų apsigyveno trečdaliu mažiau, nei pagal ankstesnius reikalavimus. Jų dedamų kiaušinių dėl pagerintų gyvenimo sąlygų nepadaugėjo: „Tačiau vertėjo pasistengti dėl vištų. Pagerintuose narvuose jos gali tupėti, kapstytis, pasigaląsti nagučius, patogiai padėti kiaušinį“. Vyro žodžius patvirtina čia pat narveliuose visus šiuos veiksmus mums demonstruojančios vištos.
Didesnės galimybės paukščiui judėti, anot pašnekovo, turi ir savo minusų: išauga traumų, lūžių tikimybė.
Nuo vienadienių viščiukų iki skerdyklos
Paukštynas iš Švedijos perka vienadienius viščiukus — tokius, kurie išsirito dieną prieš patekdami pas ginkūniškius. „Patys juos užsiauginame specialiose viščiukų fermose. Kai paukščiai sulaukia trijų-keturių mėnesių juos perkeliame į vištidę“, — pasakoja M. Kavaliauskas.
Jis vardija Lietuvoje perkamo lesalo sudedamąsias dalis: kviečiai, miežiai, šiemet — ir kukurūzai, iš Ukrainos atvežamos saulėgrąžos. „Taip pat dedama druska, kalkakmenis, soja — viskas atkeliauja iš senosios Europos šalių. Jokių vaistų mūsų dedeklės nėra gavusios“, — tikina pašnekovas, užbėgdamas už akių klausimui apie antibiotikus. Jie, siekiant išvengti infekcijos, profilaktiškai gali būti naudojami nesąžiningų dedeklių augintojų.
Kiek kiaušinių per dieną deda taip maitinamos vištos? Šiek tiek daugiau negu metų sulaukusių vištų dėslumas mažėja: 10 vištų per dieną padeda 7 kiaušinius, dėslumo pikas — 95-96 procentai. Kai vištų pulkas tampa „ekonomiškai nenaudingas“, jis realizuojamas. Pavasarį gyvos vištos parduodamos žmonėms, norintiems per vasarą turėti dedeklių, žiemą keliauja tiesiai į skerdyklą.
Milijoninės investicijos konkurencijos nesumažino
Lietuvai tik įstojus į Europos Sąjungą, dedeklių vištų laikytojai žinojo, jog privalės gerinti sparnuočių laikymo sąlygas, kad jos atitiktų šių paukščių fiziologinius poreikius.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos žiniomis, dabar visi šalies dedeklių vištų laikytojai, turintys ne mažiau 350 vištų, atitinka reikalavimus: dedeklės laikomos pagerintuose narvuose, palaidos ant kraiko paukštidėse ar ekologiniuose ūkiuose.
Nepagerintuose narvuose Europos Sąjungos šalyse laikyti vištas dar galima iki šių metų liepos 31-osios, tačiau ten surinktų kiaušinių nebegalima tiekti tiesiai į rinką — jie turi būti vietoje perdirbti į kiaušinių produktus.
„Ginkūnų paukštyno“ įrangai atnaujinti prireikė milijonų.
„Vienos paukščių fermos įranga kainavo virš milijono, o mes atnaujinome keturias skirtingo dydžio paukštides. Statybos darbai: naujai betonuotos grindys, kanalai, ventiliacinės angos, ištraukiamieji ventiliatoriai — dar iki pusės milijono išlaidų kiekvienai vištidei“, — skaičiuoja bendrovės direktorės pavaduotojas M. Kavaliauskas. 60 procentų panaudotų lėšų — paukštyno investicija, likusi dalis gauta iš Europos Sąjungos fondų.
Grėsmė paukštynams išnykti
Ar atnaujinus paukštyno įrangą, kiaušiniai brango?
„Viską diktuoja rinka, o mūsų rinka — visiškai išbalansuota. Didžiausios paukštyno išlaidos — pašariniams grūdams. O paskutinių trejų metų tendencija rodo, kad brangstant grūdams, realizacinė kiaušinių kaina krito. Nelogiška, — “Šiaulių kraštui„ sakė “Ginkūnų paukštyno„ direktorė Nijolė Kavaliauskienė. — Taip pat brango elektra, kuras, pakavimo tara. Jei taip bus ir toliau, vieni kiti metai ir paukštynai Lietuvoje išnyks“.
Priešingai nei Lietuvos, Lenkijos dedeklių augintojai pagerintų narvų vištoms įrengti neskuba.
„Kaip jie nesipriešins, jei iki šiol tik maža ūkių dalis turi tokius narvus. Skaičiuokime: mes tvarte laikome apie 30 tūkstančių vištų, lenkas tokiame pat tvarte laiko 45 tūkstančius. Jo kiaušinis jau 15 procentų pigesnis“, — skaičiuoja M. Kavaliauskas.
Ar įmanoma, kad Ginkūnų vištidėse dedeklės laisvai bėgiotų ant kraiko? „Kodėl gi ne, tik tokiomis sąlygomis užauginti kiaušiniai turėtų būti dvigubai brangesni, — paaiškina bendrovės direktorės pavaduotojas. — Dabar mes į vieną vištidę investavome apie 2 milijonus, jeigu mums po dešimties metų viską reikėtų nuversti... Užsienyje susiklosčiusios ilgametės ūkininkavimo tradicijos: ūkininkas tik praplečia jo tėvo, senelio įsteigtą ūkį. O mes — bestuburiai, iš kur vėjas papučia, tą ir darom“.
Šeimos verslas
Kužiuose pirmus metus veikia Rapolo Averlingio ūkis. Pravėrę apie 1600 kvadratinių metrų vištidės duris, išvystame neramią paukščių jūrą. Čia ant kraiko laisvai laksto apie 7000 sparnuočių.
Paukštyne dirba pono Rapolo dukra ir žentas — Asta ir Antanas Kievišai. Jiems verslo idėja kilo netekus darbo mėsos įmonėje.
„Turėjome apsispręsti — važiuoti uždarbiauti į užsienį ar daryti kažką savo čia, Lietuvoje. Iš Antano mamai priklausančios UAB “Kužių argoįmonės„ išsinuomojome vištidę. Mano tėtis, ūkininkas, tapo mūsų pagrindiniu rėmėju, — apie nelengvą verslo pradžią pasakoja Asta. — Jo vardu įkūrėme ūkį, ėmėme paskolas, kurių mes patys su vyru tiesiog nebūtume gavę. Spėjome pasinaudoti Europos Sąjungos fondų parama.
74-ąjį gimtadienį netrukus švęsiantis tėtis Rapolas Averlingis, vis dar dirba laukuose su traktoriumi, be to, talkina ir vištidėje. Antanas sprendžia gamybinius ir techninius klausimus, esant nepalankiam blogam orui, ypač stipriam vėjui, sargauja, budi vištidėje per naktį. Astai be darbo ūkyje tenka ir vadybiniai rūpesčiai. Ponia Ona daugiausia padeda rinkti pavienius, ne lizduose padėtus vištų kiaušinius.
Įranga — pigesnė, auginimo būdas — brangesnis
Tokio, kaip Kužiuose, paukštyno įranga kainuoja apie 350 tūkstančių litų. Nemažai atsiėjo ir vištidės, kuriai keliami aukšti veterinariniai reikalavimai, paruošimo darbai. Iš viso investuota apie 100 tūkstančių litų.
„Mūsų pasirinktas dedeklių vištų auginimo būdas — vienas iš pigiausių, lyginant su milijoninėmis investicijomis, kurias turėjo padaryti laikantys vištas narvuose, — aiškina Asta. — Bet laisvai laikomų vištų auginimo sąnaudos didesnės, nes nėra maksimaliai išnaudojamas vištidės plotas“.
Tai yra į 1600 kvadratinių metrų ant kraiko auginamų vištų galima sutalpinti apie 14 tūkstančių, narvuose, tokia pat ploto vištidėje — kelis kartus daugiau, nes narvai būna kelių aukštų. Laisvai judantys paukščiai išnaudoja daugiau energijos, todėl sulesama lesalų norma maždaug 10 procentų didesnė nei narvuose laikomų paukščių. Auginant vištas ant kraiko, neįmanoma surinkti visų padėtų kiaušinių — ne visos juos padeda į lizdą, dalį kiaušinių sutrypia, sulesa, dalis kiaušinių praranda prekinę išvaizdą.
„Tai tik kelios priežastys, kodėl mūsų kiaušinių savikaina — apie 20 procentų didesnė nei auginamų narvuose vištų“, — aiškina Asta.
18 savaičių prieauglį ūkininkai iš Kužių pirko Lietuvoje. Višteles augins iki 14-15 mėnesių, vėliau parduos gyvas arba skerdyklai perdirbti. Dėl lesalo konsultuojasi su zootechnikais, patys jo negamina. Sertifikuotą lietuvišką lesalą sudaro kviečiai, miežiai, kvietrugiai, kukurūzai, mikroelementai, vitaminai, provitaminai. R. Averlingis augina grūdines kultūras, tačiau iš savo grūdų lesalo dar negamina.
Tenka ieškoti naujovių
Šiuo metu tiesiogiai į rinką savo produkcijos ūkis netiekia, ją parduoda didmeniškai. Iš Lietuvos kiaušiniai neišvažiuoja, jais prekiauja didieji prekybos centrai tik be ryškaus užrašo „Rapolo Averlingio ūkis“, o didmenininkų pakuotėse.
„Ekologiško kiaušinio savikaina — labai didelė, ne šiai dienai ir ne mūsų vartotojui, todėl apie tai nesvarstome. Tačiau šiuo metu ūkio vištelės lesinamos Omega-3 praturtintais sertifikuotais pašarais. Naujas produktas vartotojus turėtų pasiekti jau šių metų vasarį“, — apie naujų produktą pasakoja Asta. — Dabar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institute atliekami šių kiaušinių tyrimai.„
Šie kiaušiniai, pasak ūkio šeimininkės, bus brangesni nei paprasti, nes sąnaudos dar didės apie 20 procentų.
citata: Mes tvarte laikome apie 30 tūkstančių vištų, lenkas tokiame pat tvarte laiko 45 tūkstančius. Jo kiaušinis jau 15 procentų pigesnis.
PRAVARTU ŽINOTI
Kiaušinio kokybę rodo ne trynio spalva
Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Vladas GARBENIS:
— Vien pažvelgus į parduodamą kiaušinį, galima pasakyti, kokiomis sąlygomis buvo laikoma jį padėjusi višta. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus, visi kiaušiniai ženklinami tam tikru kodu, kurį sudaro vienas skaičius, dvi raidės ir dar penki skaičiai. Antroje eilutėje gali būti papildomos informacijos (paukštyno pavadinimas, vartojimo terminas ir panašiai).
Pirmasis skaičius (0, 1, 2 arba 3) rodo, kokiomis sąlygomis buvo laikoma tą kiaušinį padėjusi višta. „3“, reiškia, kad višta buvo laikoma narvelyje, „2“ — paukštyne ant pakreikto grindinio, „1“ — laisvėje. Kiaušinis, paženklintas skaičiumi „0“ yra ekologiškas. Po pirmojo skaičiaus esančios dvi raidės rodo kilmės šalį, o likę penki skaičiai — Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos paukštynui suteiktą registracijos numerį.
Pagal dydį kiaušiniai skirstomis į keturias kategorijas: XL, L, M, S. Tarp pirkėjų bene populiariausi — M kategorijos (vidutiniai), sveriantys 53-63 gramus, ir L kategorijos (dideli), sveriantys 63-73 gramus, kiaušiniai.
Žmonės dažnai galvoja, jog kokybiškus kiaušinius galima atpažinti pagal trynio spalvą — kuo ji tamsesnė, tuo kiaušinis geresnis. Tai netiesa, į vištų lesalą kartais dedamos specialios medžiagos — karotinoidai, kurie daro trynį geltonesnį.
Ar galima valgyti žalius kiaušinius? Galima, bet geriau pirktus iš patikimo gamintojo. Turguje iš nepažįstamos močiutės pirkti tikrai nerekomenduočiau. Geriau iš pažįstamos kaime ar patikimo paukštininkystės ūkio.
Paukštynuose kasmet mažiausiai po 8 kartus tiriame kiaušinius antibiotikų, dioksino, stroncio, organinių chloro priedų, sunkiųjų metalų — švino, kadmio atžvilgiu. Taip pat imame pašarų mėginius. Jei valgysite žalią kiaušinį, jį rekomenduočiau nuplauti šiltu vandeniu, dar geriau — su valgomąja soda.
Kuriuos kiaušinius rinktis — rudus ar baltus? Kiaušinio lukšto spalva priklauso nuo jį padėjusios vištos spalvos. Rudos vištos deda rudus kiaušinius, baltos vištos — baltus. Rudo ir balto kiaušinio cheminė sudėtis visiškai tokia pati.
Tonos pašarinių grūdų ir realizacinės vieno kiaušinio kainos santykis
Metai Grūdų kaina (litais) Kiaušinio kaina (litais)
2009 metai 469 0,228
2010 metai 625 0,197
2011 metai 650 0,174
AUGINTINIS: Ūkyje Kužiuose gyvena keturi gaidžiai. „Narvuose auginamoms vištoms dedeklėms gaidžių nereikia. Tačiau mums, kaimo žmonėms, atrodo, kad jei yra višta, turi būti ir gaidys. Mūsų gaidys ryte sugieda ir keli tūkstančiai vištų suklusta“, — šypsosi Antanas Kievišas.
JŪRA: Apie 1600 kvadratinių metrų vištidėje galima būtų laikyti beveik dvigubai daugiau nei maždaug 7000 dabar turimų dedeklių vištų. Tačiau tai — tik pirmas Kužių augintojų turimas sparnuočių pulkas, jo didinti neskuba.
PALAIKYMAS: Vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Vladas Garbenis, paklaustas, kokius kiaušinius pats valgo, sakė palaikantis vietos gamintojus.
APŠVIETIMAS: Paukščių fermos įrangos gamintojai Ginkūnuose vištidėms rekomendavo specialų raudoną apšvietimą. Manoma, kad jis teigiamai veikia vištas: mažina stresą, kanibalizmą.
KIAUŠINIS: „Ginkūnų paukštyno“ direktorės pavaduotojas Mindaugas Kavaliauskas nesiginčija, kad kaimiškas kiaušinis nuo padėto narve auginamos vištos skiriasi kaip kiaulė nuo šerno: „Bet ir mes savo paukščių nestimuliuojame dėti kiaušinių, jie palesinti, pagirdyti, šiltai ir patogiai gyvena“.
TRANSPORTERIS: Daugiausia kiaušinių vištos Rapolo Averlingio ūkyje deda lizduose, iš kurių šie keliauja tiesiai ant transporterio. Prie jo stovėdamas ūkininkas neretai savarankiškai juos dėlioja į paletes.
PULTAS: Vieno mygtuko paspaudimu Asta Kievišienė gali reguliuoti vištidės vedinimą, temperatūrą, paduodamo lesalo ir vandens kiekį. Auginant vištas ant kraiko, taip pat automatiškai ryte atidaromi, o pavakarę uždaromi lizdai, kuriuose vištos deda kiaušinius.
KIEKIS: Vienos dienos Rapolo Averlingio ūkio „derlius“.
Jono TAMULIO nuotr.