Kviečia drausti pasėlius geriausiomis sąlygomis

Neringos Varanauskienės nuotr.
Nors mūsų visų gyvenimo ritmą rikiuoja paniką sėjantis virusas, žemdirbiai su viltimi ir atsakomybe žiūri į ateinantį pavasarį. Krizės akivaizdoje labai svarbiu tampa uždavinys pamaitinti visus šalies gyventojus.

Žemdirbių darbo rezultatai kaip niekieno kito priklauso dar ir nuo gamtos, meteorologinės sąlygos lemia, ar pavyks sėkmingai pradėti pavasario darbus, ar rudenį bus pilni aruodai derliaus, ar neteks patirti nuostolių. Pastaruoju metu tai ypač aktualu, nes orai nebeprimena įprastų, ką parodė dveji lietingi, o po to dviejų iš eilės vasarų karščiai, šių metų žiemos temperatūrų rekordai. Apsaugoti nuo netikėtų rūpesčių savo ūkį galima, tereikia apsvarstyti pasėlių draudimo galimybę.
„Kad ūkis dirbtų stabiliai, būtina valdyti ir meteorologinių reiškinių riziką. Jei anksčiau ūkininkai labiausiai baimindavosi žiemos speigų, tai dabar vis aktualesnės būtent vasaros rizikos. Gerai, kad jau dvylika metų Lietuvos žemdirbius saugo specializuoto tarptautinio pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialas „VH Lietuva“ – kalba šio fondo Aukštaitijos regiono draudimo vadovė Julita Kundelienė.
„Vereinigte Hagel“ yra pasėlių draudimo lyderis visoje Europoje, siūlantis dešimties šalių žemdirbiams pasėlių draudimą geriausiomis sąlygomis bei sąžiningą ir patikimą žalos sureguliavimą. Fondas skaičiuoja jau 196-uosius solidarumo principu paremtos veiklos metus! Ilgametė patirtis, stabilumas, atsakomybė – visa tai garantuoja profesionalų ir inovatyvų požiūrį bei geranorišką bendravimą su klientais.
Pastaraisiais metais pastebima, kad, ekstremalėjant klimatui ir žemės ūkio verslui tampant rizikingesniam, vis daugiau žemdirbių jungiasi ir naudojasi šio fondo teikiamomis paslaugomis ir mūsų šalyje. Tik galingas tarptautinis fondas gali užtikrinti, kad patyrę didžiulių nuostolių, žemdirbiai sulauks pilno jų nuostolių atlyginimo, kaip kad įvyko 2010, 2011 ir 2014 metais. 
Kiekvienas žemdirbys svajoja apie puikų derlių, tačiau niekada negali būti garantuotas, kad jis pasieks aruodus, nors ir padarė viską teisingai. Visgi užsitikrinti, kad gamtos stichijų atveju nuostolis būtų kuo mažesnis, tikrai galima.
Pasak J. Kundelienės, 2019 metais pasėlius Lietuvoje nuo meteorologinių reiškinių padaromos žalos apdraudė beveik 1 000 ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių. Bendras apdraustas plotas sudarė 266,014 tūkst. ha, o tai yra apie 20 proc. visų draustinų pasėlių Lietuvoje. O apie pasėliams padarytą žalą pranešė beveik 800 žemdirbių.
Nuo 2008 metų mažiausiai 50 procentų žemdirbių draudimo įmokų kompensuoja valstybė. 2016 metais pasitelkta ir Europos Sąjungos parama, tad šiuo metu kompensuojama jau iki 70 proc. pasėlių draudimo įmokos.
Paskaičiuota, kad per 2008–2019 m. laikotarpį Nacionalinė mokėjimo agentūra padengė žemdirbiams 28,52 mln. eurų pasėlių draudimo įmokų. Vien 2019 m. draudimo įmokų kompensacija siekė 5,5 mln. eurų. 
Praėjusių metų patirtis rodo, jog Lietuvos ūkiai labiausiai nukentėjo vasarą. Buvo pasėlių, kuriuose dėl krušos patirta nuostolių, siekiančių net 95 proc. O javų išgulimas nuo vėjo ir audrų pridarė žalų toli gražu ne pavieniems ūkininkams. Tačiau ne tik kruša ar audra, bet ir stichinė sausra Lietuvoje pridarė nuostolių – šios žalos nuostolingumas siekė daugiau nei 400 proc., t,y., žemdirbiai gavo 12 kartų daugiau, nei sumokėjo. Per 2019 metus apsidraudusiems ūkiams buvo išmokėta daugiau kaip 3 milijonai eurų išmokų.
 „Apie pasėlių draudimą Lietuvoje sklando du pagrindiniai mitai. Pirma – draudimas yra brangus ir įperkamas tik stambiems ūkininkams, antra – neišmokamos išmokos už , t.y. žemdirbiamas nekompensuojami patirti nuostoliai. 
Abu mitai prasilenkia su realybe. Pavyzdžiui, vieno hektaro pasėlių draudimas nuo keturių vasaros rizikų – krušos, audros, liūties ir ugnies, kainuoja žemdirbiui tik apie 4-6 eurus. Patirtus nuostolius Lietuvoje vertina profesionalūs patyrę ir nepriklausomi ekspertai, kurių dauguma patys yra žemdirbiai, agronomai, mokslininnkai. Todėl per 12 savo veiklos metų Lietuvoje neturėjome nei vieno teisminio ginčo ar žemdirbių skundo priežiūros institucijoms“, – tikina J.Kundelienė.
Tarptautinio savidraudos fondo tikslas – įtraukti į savo gretas ir suteikti draudimo apsaugą kiek galima didesniam žemdirbių, ypač smulkiųjų, skaičiui. Todėl, atsižvelgdamas į kitų fondo veikloje dalyvaujančių šalių patirtį bei Lietuvos žemdirbių pageidavimus, „VH Lietuva“ šį pavasarį siūlo naujovę, galinčią pagelbėti smulkiesiems ūkininkams, kurie nuo kovo 01 dienos jau gali apsidrausti pigiau ir paprasčiau specialiuoju draudimu, skirtu tik jiems. Taip griaunamasdar vienas mitas kad pasėlių draudimas yra labai brangus ir juo naudotis gali tik stambesni ūkininkai.
Širvėnos seniūnijos, seniūno pavaduotoja Ilona Žvirgždienė, tapusi ir fondo „VH Lietuva“ konsultante, mano, jog ši paslauga bus labai aktuali žemdirbiams, nes jau keletą metų smulkiųjų ūkių susidomėjimas pasėlių draudimu auga, o ir kaina išties nedidelė, viso labo 1 proc. nuo draudimo sumos. O kur dar Valstybės pagalba, kompensuojant 50 proc. įmokos!. „Naujas pasiūlymas labai padės mažiems ūkiams apsaugoti pajamas“, – yra įsitikinusi biržietė.
Susidomėjusieji pasėlių draudimu dėl išsamesnės informacijos ir konsultacijos gali kreiptis:

Tel. 8 600 47768 (Ilona Žvirgždienė),
Vytauto g. 38, Biržai;
el. p. rugilona@gmail.com

Arba 
Aukštaitijos regiono draudimo 
vadovė Julita Kundelienė
Tel. 8 655 74876,
el. paštas
j.kundeliene@vereinigte-hagel.de

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.